Terminas "downshifting" įsiskverbė į dalykinį leksikoną ir pakeitė garsiąją klasikinę frazę "Į kaimą pas bobutę". Šis žodis reiškia gerai mokamo, prestižinio, tačiau nervingo darbo pakeitimą ramesniu, malonesniu ir mažiau apmokamu.
Ši "paprasto gyvenimo" koncepcija būna įvairiai formuluojama, tačiau jos turinys tas pats: ją išpažino Diogenas, Buda, Pranciškus Asyžietis, Henris Deividas Toro ir kiti dažniausiai religingi ir visuomeniški veikėjai.
Visi jie saugojo nuo per didelio mėgavimosi pasaulietiškais malonumais ir ragino gyventi taikoje su gamta (kitas variantas - Dievu) ir savimi.
Ekstremaliomis "gyvenimo supaprastinimo" išraiškomis pagarsėjo įvairios sektos, atsisakiusios civilizacijos laimėjimų (menonitai, Jehovos liudytojai etc.), taip pat kai kurie vegetarai ir žalieji.
Akivaizdu, kad prie "karjeros augimo žemyn" savo grašį primetė neformalūs XX antrosios pusės judėjimai (bitnikai, hipiai, rastamanai), tačiau būtų klaidinga manyti, kad kiekvienas "daunšifteris" būtinai sieloje yra marginalas arba labai prijaučia kam nors iš išvardytųjų.
Svarbiausiu šiuolaikinio "daunšiftingo" pirmtakais priimta laikyti amerikiečių "x kartą", pasireiškusią 9 ir 10 dešimtmečių sandūroje, kurios portretą puikiai nupiešė kanadiečių rašytojas (pagrindinė profesija - dizaineris) Duglas Kouplendas (Douglas Coupland) romane "Generation X" (1991 m.).
Išsilavinę, protingi jaunuoliai atsisakydavo gerai mokamo darbo biuruose ir plušėjo pardavėjais greitojo maisto užkandinėse, iš madingų nuomojamų apartamentų kraustėsi į "barakus", o į nuolatinius aplinkinių klausimus apie jų psichinę sveikatą atsakydavo, kad nenori aukoti geriausių savo gyvenimo metų tuščioms intrigoms ir fantomų vaikymuisi.
Beje, tuomet spaudoje pirmąkart ir šmėkstelėjo žodis "daunšiftingas", tik jį rašė su brūkšneliu "down-shifting" ir dažniau priskirdavo garsenybėms, kurios, užsidirbusios kalną pinigų, staiga palikdavo tuštybės mugę, išvažiuodavo į rančą Ajovos pakrašty ir iš ten rašydavo laiškus su raginimais "susipaprastinti".
Stojus naujajam amžiui, tai, kas buvo greičiau atskirų individų keistenybės, virto tvirta tendencija.
Metamorfozę pastebėjo netgi Amerikos kino akademija, įteikusi "Oskarą" filmui "Amerikietiškos grožybės" ("American Beauty"), kuriame Kevino Speisio herojus, užkietėjęs "daunšifteris", išryškintas su nelepiama simpatija.
"Daunšifterius" ėmė tyrinėti psichologai ir sociologai, o jie patys ne tik galutinai patikėjo savo teisumu, bet ir puolė burtis į gentis, kad bendromis pastangomis savo gyvenimo būdą padarytų dar patogesnį bei efektyvesnį.
Įsimintina istorija nutiko 2003 m.: Australijos instituto vykdomasis direktorius Klaivas Hamiltonas ir sociologė Elizabet Meil kontinente atliko didžiulį "daunšiftingo" tyrimą ir išsiaiškino, kad jis būdingas maždaug 24% šalies gyventojų. Darbo rezultatų publikavimas sukėlė visuomenės susidomėjimo žybsnį.
"Daunšifteriai" ėmė organizuotis: atsirado netgi manifestas, kuriame iškeltas uždavinys iki 2015 metų įtraukti į judėjimą kas antrą australą. Instituto mokslininkai, kurie ir išprovokavo šį bumą, buvo aprūpinti tiriamąja medžiaga dar penkeriems metams ir aktyviai konsultavo kolegas iš JAV bei Didžiosios Britanijos.
*Angl. downshift - žemesnės pavaros įjungimas.
Parengė Vilma Skiotienė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą