Gimusieji 1980-2000 m.: karta "Aš Aš Aš"

Pažvelkite į socialinių tinklų vartotojų profilius. Jie viešina nuotraukas iš drabužių matavimosi kabinų. Paskaitykite jų žinutes - jos tuščios. Nei prasmės, nei idėjų. "Jie susitelkę į save", - štai kodėl straipsnio autorius D. Steinas gimusiuosius tarp 1980-2000 metų vadina karta "Aš Aš AŠ" (angl. "Me Me Me").

Rodikliai

Remdamasis apklausomis ir statistikos duomenimis, D. Steinas dėsto: narcisistinis asmenybės sutrikimas kartai, perkopusiai per dvidešimtmetį, būdingas tris kartus labiau nei jų seneliams. Autoriaus duomenimis, 2009 metų studentai net 58 procentais buvo labiau narciziški nei 1982-ųjų.

Be to, anot D. Steino, 2007 m. mokinių apklausa parodė, jog norinčiųjų tapti įžymybės asmeniniu asistentu buvo tris kartus daugiau nei tų, kurie norėjo tapti senatoriais. "60 proc. iš jų buvo įsitikinę, kad gali intuityviai atskirti, kas yra teisinga, o kas ne. Reikia pridurti, jog dauguma iš tų, kuriems šiandien 18-29 metai, vis dar gyvena su tėvais ir yra jų remiami", - rašo autorius. 1992 m. apie 80 proc. žmonių, kuriems buvo 23-eji metai, svajojo apie atsakingą darbą. Prabėgus dešimtmečiui, šis rodiklis nukrito iki 60 proc.

Fotolia nuotr.

Gimusieji paskutiniaisiais XX amžiaus dešimtmečiais, arba "Millennium" (Tūkstantmečio) karta (dar vadinama karta Y), įvairiose šalyse skiriasi, tačiau dėl socialinių tinklų įtakos, globalizacijos ir permainų greičio šie skirtumai kur kas mažesni, palyginti su tos pačios tautos vyresnėmis kartomis. Net ir tose šalyse (pavyzdžiui, Kinijoje), kur istoriškai šeima svarbesnė už individą, dėl interneto ir urbanizacijos poveikio formuojasi arogantiškas, į save susikoncentravęs jaunimas. "Tai yra ne tik turtingo vaiko problema: neturtingi "milenialai" yra dar labiau linkę į narciziškumą, materializmą ir technologinę priklausomybę, gyvendami savo "pasakų gete."

"Nuoširdi klaida"

Industrinė revoliucija padarė individą stipresnį: jis gavo galimybę išvažiuoti į miestą, pradėti verslą ir sukurti savo organizaciją. Informacinė revoliucija per technologijas padidino individo galią. "Dabar jis gali mesti iššūkį didelėms organizacijoms: tinklaraštininkas - laikraščiams, "YouTube" režisierius - Holivudui, hakeris - korporacijoms, teroristas - ištisoms valstybėms... - rašo G. Steinas. - "Milenialams mūsų nereikia. Štai kodėl jie mus baugina."

Autoriaus žodžiais, karta "Aš" ("Babby Boomers") pagimdė kartą "Aš Aš Aš". "Tipiška vidutinės klasės XX a. 6-ojo dešimtmečio amerikiečių šeima namie ant sienų kabindavo vestuvines, mokyklos laikų ir gal dar kariuomenės nuotraukas, o šiandien ji apsisiautė 85 savo pačių ir savo gyvūnėlių fotografijomis."

D. Steino manymu, taip nutiko iš dalies todėl, kad XX a. 8-ajame dešimtmetyje žmonės siekė padaryti savo vaikų gyvenimus sėkmingesnius, didindami jų savivertę. Pasitvirtino, jog didesnė savivertė padeda lengviau gauti darbą ir užmegzti pažintį bare... tačiau nelabai padeda išlaikyti darbą ir santykius. "Tai buvo nuoširdi klaida, - straipsnio autorius cituoja Floridos valstijos universiteto (Florida State University) psichologijos profesorių Rojų Baumeisterį (Roy Baumeister). - Mūsų stebėjimai iš pradžių parodė, kad vaikams, kurių didesnė savivertė, iš tiesų geriau sėkasi mokykloje ir susiduria su mažesnėmis problemomis. Tačiau vėlesni stebėjimai parodė, jog aukšta savivertė yra to rezultatas, o ne priežastis." Bėda ta, kad žmonės, stengdamiesi pasikelti savivertę, nejučia nukrypsta į narcisizmą.

"Tiesiog sakykite savo vaikams, kad juos mylite. Tai geriausia žinutė, - ragina Kalifornijos valstijos San Diego universiteto (San Diego State University) psichologijos profesorė Džin Tvengei (Jean Twenge). - Kai jie maži, miela jiems kartoti, kokie jie ypatingi, princesės ir roko žvaigždės ar dar kas nors, kas parašyta ant jų marškinėlių. Bet kai jiems sukanka 14 m., tai nebėra miela." Aukšta savivertė varo juos į neviltį, kai pasaulis atsisako patvirtinti jų didingumą. Ši karta turi didelių lūkesčių, susijusių su karjera, ir dar didesnę tikimybę, kad jie nebus patenkinti.

"Lipkite į kalną, kad pamatytumėte pasaulį, o ne kad pasaulis pamatytų jus", - cituojamas ir anglų kalbos mokytojas Deividas Makalou (David McCullough), kalbėjęs Veleslio vidurinės mokyklos (Wellesley High School) abiturietams (jo kalbą, kurios motyvas "Tu nesi ypatingas", galite rasti "YouTube").

"Antiintelektinis spaudimas"

Pasak D. Steino, dabar, kai mobilieji telefonai leidžia vaikams bendrauti nuolat, jie gyvena nuolat veikiami savo draugų. "Bendraamžių spaudimas yra antiintelektinis, - cituojamas Emorio universiteto (Emory University) anglų filologijos profesorius Markas Baurleinas. - Dar niekada istorijoje nebuvo taip, kad žmonės augtų ir pasiektų 23 metų amžių jų gyvenime dominuojant bendraamžių įtakai. Kad žmogus augtų intelektualiai, jam reikalingi už jį vyresni: 17-mečiai protiškai nesivysto, jeigu bendrauja tik su 17-mečiais."

"Milenialai" bendrauja su pasauliu visą parą, tačiau išskirtinai - per ekraną. Susitikę, jie sėdi vienas prieš kitą ir vis tiek nepaleidžia iš rankų telefono. 70 proc. iš jų tikrina savo telefonus kiekvieną valandą, daugelis patiria fantominį "vibracijos kišenėje" sindromą.

"Jie taip elgiasi, kad sumažintų savo nerimą", - aiškina Kalifornijos valstijos Dominquez Hills universiteto psichologijos profesorius Laris Rosenas (Larry Rosen). Tai nuolatinis dopamino (malonumo hormono) poreikis ("Kažkam patiko mano atnaujinta būsena!"). Jis mažina kūrybiškumą. Nuo 1966 metų, pagal Toranso testus (Ellis Paul Torrance - amerikiečių psichologas, kūrybiškumo tyrinėtojas), jaunimo kūrybiškumas augo iki 9-ojo dešimtmečio vidurio, po to lėtėjo ir staiga smuko 1998 m. Nuo 2000-ųjų analogiškai stebimas empatijos mažėjimas. Mileniumo kartai empatijos trūkumas ne tik neleidžia rūpintis kitais - jiems sunku suprasti kitų požiūrius netgi intelektualiai. Tai gali būti susiję su narcisizmo augimu ir gyvo bendravimo trūkumu.

"Pučia save kaip balionus"

Užtat jie sugeba gerai išsukti savo "brendą" - su daugybe "draugų" ir "sekėjų". Kaip ir visoje pardavimų srityje, pozityvumas ir pasitikėjimas savimi čia veikia puikiai, rašo D. Steinas. "Žmonės "feisbuke" pučia save kaip balionus", - autorius cituoja Džordžijos universiteto (University of Georgia) psichologijos profesorę Keitę Kempbel (W. Keith Campbell). - Kai visi jums pasakoja apie savo atostogas, vakarėlius ir kitokias reklamines akcijas, jūs pradedate puošti savo gyvenimą, kad nuo jų neatsiliktumėte. Jei tai gerai atliksite "Instagram", "YouTube", "Twitter", - galėsite tapti mikroįžymybe."

Mileniumo karta užaugo žiūrėdama realybės šou laidas, kurios iš esmės yra "dokumentiniai filmai apie narcizus".

Išvados

"Taip, aš pradėjau šį straipsnį, kalbėdamas apie Mileniumo kartos narcisizmą, nuo žodžio "Aš", - galiausiai prisipažįsta D. Steinas. - Aš žinau savo sekėjų "Twitteryje" skaičių geriau nei savo automobilio numerį. Ir nors "Facebook" griežtai laikosi 5000 draugų limito, aš kažkaip turiu 5079. Apkaltinau "milenialus" tingumu, nors pats šį straipsnį turėjau pabaigti prieš metus. 1979 m. Kristoferis Lečas (Christopher Lasch) knygoje "Narcisizmo kultūra" rašė: "Žiniasklaida skatina narciziškas svajones apie šlovę, įkvėpdama paprastus žmones tapatintis su žvaigždėmis ir nekęsti "bandos", kasdienio gyvenimo banalumą darydami vis labiau nepakenčiamą." Kol perrašiau šią sentenciją, patikrinau savo elektroninį paštą tris kartus. <...>

Taigi nors pirmoji šio teksto dalis yra visiškai teisinga (aš turiu duomenų!), Mileniumo kartos saviaktualizacija - veikiau tam tikros kultūrinės-istorinės tendencijos tęsinys nei revoliucinis lūžis buvusių kartų fone, - daro išvadą D. Steinas. - Jie nėra nauja rūšis; jie tik mutavo prisitaikydami prie savo aplinkos."

Komplimentai

Po kritikos gūsio straipsnį autorius užbaigia komplimentais.

Mileniumo karta nesureikšmina valdžios (todėl jos negerbia - ir todėl nesipiktina). Jie yra pirmieji "paaugliai, kurie nemaištauja".

Mileniumo karta yra miela ("nice"). Jie pozityvūs. Atkaklūs ir optimistiški. Pragmatiški idealistai.

Ši karta priima skirtumus - ne tik gėjų, moterų, mažumų, bet ir visų kitų atžvilgiu. Nebėra "mes prieš juos". Jie meta iššūkį tam, kas įprasta, ir ieško kitų sprendimo būdų.

Jiems patinka garsenybės, tačiau jie jų neidealizuoja. Jiems nereikia lyderių. Jie nelanko bažnyčių, nes nenori tapatintis su didelėmis institucijomis.

Jiems svarbiau nauja patirtis nei materiali gerovė.

Internetas demokratizavo galimybes daugumai jaunuolių, suteikdamas jiems prieigą prie informacijos, kurią anksčiau turėjo tik turtingieji. Jie tapo gerai informuoti, tačiau jie - santūrūs.

Jie myli savo telefonus, bet nemėgsta kalbėtis telefonu.

Jie gerai jaučiasi prieš kameras. Dabartinis JAV naujagimis turi daugiau portretų nei XVII amžiuje prancūzų karalius.

"Aš turiu duomenų, kad Mileniumo karta tingi ir narciziška, - reziumuoja D. Steinas, - tačiau kartą apibūdina ne duomenys, o tai, kaip ji susitvarko su ją užgriuvusiais iššūkiais."

(Pateikta sutrumpintai. Visas straipsnis - Joel Stein, "Millennials: The Me Me Me Generation", Time.com)