Kai žvelgiu į praeitį, matau, jog sunkiausia man būdavo pasakyti "ne". Kiek kartų mano viduje kildavo noras pasakyti "ne", tiek kartų jis mano viduje ir pasilikdavo. Kartu su juo pasilikdavo ir nepasitenkinimas savimi, pyktis, kurį nukreipdavau į kitus žmones. Prisimenu grupės "Mango" fotosesiją, kurioje mes fotografavomės Ievos kostiumais. Aš nepažvelgiau nė į vieną nuotrauką ir neįsigijau atminimui nė vieno žurnalo, kuriame buvo jos publikuojamos.
Tada dar nesupratau, kaip svarbu savo emocijas išreikšti garsiai. Aš jas visada slėpdavau giliai viduje.
Valgymo sutrikimai yra mumyse susikaupusių neigiamų emocijų padarinys. Kai tik išmoksime spręsti dvasines problemas, požiūris į maistą pasikeis.
Slopindami neigiamus jausmus, mes kovojame su energija, kuri veržiasi lauk. Ji reikalauja būti išlieta, o mes ją slopiname. Mūsų raumenys nuolat įsitempę, o tai sukelia galvos, kaklo, nugaros skausmus.
Mūsų emocijos - tai mūsų išraiška. Bėda ta, kad mes aplinkiniams nenorime parodyti savo liūdesio, baimės, pykčio, kitaip tariant, "negražių" emocijų. Įprasta manyti, kad jausmai apskritai yra priešingybė mąstymui, proto blaivumui. Tačiau naujausi psichologų tyrimai rodo, jog būtent emocijos turi daugiausiai įtakos priimant sprendimus bei planuojant įvairią veiklą. Blogos yra ne pačios neigiamos emocijos - bėda ta, kad mes nemokame tinkamai jų reikšti.
Gavau nemažai laiškų, kuriuose manęs prašote paaiškinti, kodėl taip nutiko, kad į jūsų gyvenimą atkeliavo tie nelemti valgymo sutrikimai. Mielos merginos, jūs pačios atsakote į savo klausimą. Štai kad ir šis laiškas: "Esu beveik garantuota, kad papasakojusi apie savo esamą padėtį tėvams ar artimiausiems draugams liksiu nesuprasta. Jie niekada nematė manęs nusivylusios, apsiverkusios, nepatenkintos ar neturinčios nei jėgų, nei noro ką nors veikti. Atsiradus šiai ligai, atsirado ir kaukė, su kuria tenka šiuo metu gyventi. Man viskas tapo tiesiog pilka."
Taip jau sukurta gamtos, kad žmogus jaustų baimę, džiaugsmą, liūdesį ir pyktį. Psichologai tai vadina "bazinėmis emocijomis". Visos jos reikalingos ir svarbios. Baimė mus verčia būti atsargesnius, liūdesys verčia susimąstyti, perkainoti vertybes, pyktis skatina apginti artimus žmones ir apsiginti patiems.
Mano pacituoto laiško autorė, pati to nežinodama, įvardijo vieną iš galimų savo ligos priežasčių. Jos neigiamos emocijos liko neišreikštos dėl baimės, kad bus nesuprastos. Paradoksas: neleisdami sau patirti "blogų" jausmų, mes nuskurdiname savo sugebėjimą išgyventi pasitenkinimą, malonumą, džiugesį, įkvėpimą. Juk bet kuri emocija, net ir neigiama - kaip antai liūdesys, gali mus praturtinti.
"Gera ir linksma", - taip mane apibūdindavo žmonės, su kuriais bendraudavau. Jie nieko nenutuokė apie mano liūdesį, baimes, pyktį, kurie, žinoma, egzistavo, tik man nebuvo galima jų parodyti - aš pati sau tai draudžiau. Ir šie jausmai niekur nedingo. Jie transformavosi į valgymo sutrikimus.
Man teko bendrauti su psichoanalizę išmanančiu žmogumi ir jis šį procesą apibūdino kaip uogienės stiklainių kaupimą sandėliuke. Neišreikštos emocijos ilgainiui "nebetelpa sandėliuke", ir ateina metas jį iškraustyti. Jei to nepadarome patys, už mus tai padaro pati sąmonė, blogiausiu atveju - ji sutrinka. Taip atsitiko ir man.
Kodėl mes nemokame reikšti jausmų? Todėl, kad nedaugelį iš mūsų vaikystėje to mokė. Juk pykti - labai negražu! Bijoti - gėdinga. Prieštarauti už save "didesniems" - pavojinga. Bet mes negalime iš savęs eliminuoti nei pykčio, nei baimės, nei liūdesio, ir net užaugę nežinome, ką su jais daryti, kur juos dėti. Neigiamos emocijos mus persekioja, ir labai dažnai paprasčiausia tampa nuo jų "pabėgti į ligą".
Kad ir kaip ten buvę, mes - suaugę žmonės, ir turime susidraugauti su visokiais savo jausmais šiandien, čia ir dabar. Aš jau supratau: joks kitas žmogus negali man pasakyti, kurie mano jausmai yra "teisingi", o kurie - ne. Aš turiu teisę jaustis taip, kaip jaučiuosi.
Pabaiga
Dėstydama jums savo mintis, jaučiau baimę, kad manęs nesuprasite. Ir liūdesį, kai skaičiau jūsų laiškus. Aš pykau ant žmonių, kurie su panieka žiūri į sergančius bulimija, anoreksija ir kitokiais valgymo sutrikimais. Bet aš džiaugiuosi, kad visa tai jums pasakiau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą