Dėstytojai, susidomėję tokiais puikiais rezultatais, paprašė berniuko atlikti intelekto testus, ir paaiškėjo, kad pagal intelekto lygį jis kone prilygsta A.Einšteinui! Beveik 160 balų! Dabar jis vyks į JAV ambasadą Meksike, kur bus sprendžiamas jo galimų studijų Harvardo universitete klausimas. Genijus norėtų studijuoti kvantinę fiziką.
Beje, pastaruoju metu intelekto testais pradėta nepasitikėti. Pirmasis intelekto koeficiento nustatymo rezultatais suabejojo Toronto (Kanada) universiteto Taikomosios psichologijos katedros profesorius dr. Kitas Stanovičius (Keith Stanovich). Jis jau 15 metų bando išsiaiškinti paradokso priežastis: kodėl proto aštrumu gyvenime ir darbe nepasižymintys žmonės staiga puikiai atlieka IQ testus? „IQ testai - labai naudingi tik tam tikros grupės protiniams gebėjimams įvertinti, tokiems kaip logika, abstraktus mąstymas, mokymasis, - mano dr. K.Stanovičius. - Bet vertinant šiuos gebėjimus realiomis gyvenimiškomis sąlygomis, kai uždaviniui spręsti lieka daug mažiau laiko negu atliekant testą, įvairūs IQ rodikliai patiria fiasko. Gyvenime reikia gebėti mintyse perkračius daugybę variantų greitai priimti tinkamą sprendimą. Ir net jei atlikę IQ testą gavote didžiulę balų sumą, tai dar nereiškia, kad tikrovėje vieną ar kitą problemą išspręsite taip pat lengvai kaip testo užduotis“. Kolegai pritaria ir dr. Deividas Perkinsas (David Perkins) iš Harvardo aukštosios pedagogikos mokyklos Kembridže (Masačusetso valstija), tyrinėjantis žmogaus mąstymo mechanizmą. „Aukštas IQ - tai kaip didelis ūgis krepšinyje, - įsitikinęs dr. D.Perkinsas. - Tai labai svarbus parametras, esant kitoms vienodoms sąlygoms. Bet nepamirškite, jog nepakanka būti tiesiog aukštam, kad taptumėte geru krepšininku. Reikia turėti daugybę kitokių gebėjimų“. Pasak kognityvinės psichologijos specialisto iš Plimuto (Didžioji Britanija) universiteto Džonatano Evanso (Jonathan Evans), IQ įvertinimas nepadeda nustatyti mąstymo racionalumo ir kūrybiškumo lygio ir net numatyti, ar žmogus bus geras vienos ar kitos srities specialistas. O juk jau daugybę metų intelekto testai daugelyje šalių di-džia dalimi lemia milijonų žmonių mokslinę ir profesinę karjerą. Vaikai atlieka IQ testus, nuo kurių priklauso, ar jie bus priimti į gabių vaikų mokyklas. Korporacijos ir kariškiai per pokalbius naudoja užmaskuotus intelektinio išsivystymo testus. Bet jau praėjusio amžiaus 9-ojo deš. pradžioje garsus amerikietis paleontologas, evoliucinės biologijos specialistas Stivenas Džėjus Guldas (Stephen Jay Gould) knygoje „Neteisingas žmogaus matavimas“ bendro intelekto įvertinimo metodą pavadino „matematiniu artefaktu“, IQ testus - nemoksliškais, o kultūriniu ir socialiniu požiūriu net diskriminaciniais. „Po daugiau kaip 25 diskusijų metų šiandien psichologai yra linkę manyti, kad protinius gebėjimus geriausia apibūdina „daugybinio intelekto“ terminai, apimantys matematinius, žodinius, vizualinius erdvinius, fiziologinius, socialinius emocinius, komunikacinius gebėjimus ir net muzikinį talentą“, - tvirtina psichologijos profesorius Hovardas Gardneris (Howard Gardner). Taigi šiandien mokslininkai beveik vieningai mano, kad „gerai mąstyti“ - tai priimti protingus sprendimus, kurie padeda pasiekti savo tikslus. Tačiau įvertinti tokią mąstyseną IQ testais yra neįmanoma. Taigi mažamečiam einšteinui dar teks įrodinėti savo genialumą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą