Arturas Elisonas (Arthur Ellison), elektrotechnikos profesorius ir mėgėjas pajuokauti, nusprendė savo paskaitą užbaigti žaidimu. Jis paprašė savanorių, tarp kurių buvo ir jo kolegų profesorių, susitelkti į geležinę gėlių vazą ant stalo. Savanoriai turėjo žiūrėti į ją ir pasistengti savo minties galia priversti ją levituoti.
Jiems tai pavyko: vaza pakilo virš stalo. A. Elisonas nenustebo - jis padėjo vazai pakilti naudodamas elektromagnetą.
Vėliau nuomonės apie šio reiškinio priežastis išsiskyrė.
Vienas dalyvis pasakė, kad matė kažkokią pilką substanciją, kuri padėjo vazai levituoti. Kitas tvirtino, kad iš tiesų nieko nevyko - vaza net nepajudėjusi iš vietos.
Abu dalyviai "pakoregavo" realybę pagal savo įsitikinimus - ir abu suklydo.
Kad realybė mums egzistuoja tokia, kokią manome ją esant, įrodo ir kitas eksperimentas. Mokslininkų iš Ohajo universiteto (JAV) sumanymu keletas moterų buvo nugrimuotos taip, kad atrodytų subjaurotos randų. Joms leido pasižiūrėti į veidrodį ir pasakė, kad teks susitikti su nepažįstamais žmonėmis. Po to veidus patepė neva apsauginiu kremu, o iš tikrųjų užmaskavo randus ir nepasakė to moterims.
Po susitikimo su nepažįstamaisiais daugelis moterų pasakojo apie įvairiai pasireiškusią diskriminaciją jų atžvilgiu. Jos sugebėjo netgi tiksliai papasakoti, kokius žodžius sakė pokalbininkas ir kokius veiksmus atliko siekdamas jas įžeisti.
Nors nė viena moteris ant veido neturėjo ryškių sužalojimo žymių, vien įsitikinimo, kad jų esama, pakako pasijusti diskriminacijos aukomis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą