J. Silva - amerikiečių parapsichologas, netradicinių metodikų, skirtų žmogaus intelektui, protui lavinti, taip pat savigydos įgūdžiams ugdyti, autorius, visą savo gyvenimą lavinęs intuiciją, kūrybingumą bei mokęs kitus atskleisti savo gabumus.
J. Silva gimė mažame miestelyje Teksaso valstijoje 1914 metais. Anksti neteko tėvo. Jį, vyresnę seserį ir jaunesnįjį brolį augino močiutė. J. Silva dirbo nuo mažumės - pardavinėjo laikraščius, valė batus. Jis niekada nelankė mokyklos, bet išmoko rašyti ir skaityti stebėdamas, kaip jo brolis ir sesuo atlieka namų darbus. Būdamas 15 metų išmoko remontuoti radijo prietaisus, o tai vėliau padėjo pamatus jo verslui.
Antrojo pasaulinio karo metu J. Silva tarnavo JAV armijos ryšininkų korpuse. Per medicinos apžiūrą jam teko pabendrauti su kariuomenės psichiatru. Po šio pokalbio J. Silva susidomėjo psichologija.
Baigęs tarnauti, tęsė radijo prietaisų remonto verslą. Po penkerių metų, paplitus televizijai, verslas suklestėjo.
J. Silva neturėjo specialaus psichologinio išsilavinimo. Maža to, nebuvo baigęs net pradinės mokyklos. Jo gyvenimo universitetai - nuolatinė kova dėl išlikimo vaikystėje, smalsumas ir žinių siekimas jaunystėje, sugebėjimas pastebėti, lyginti ir neįtikimas darbštumas brandos metais.
Iš prigimties meksikietis, Silva tuometėje Amerikoje buvo "antrarūšis" pilietis. Jo padėtį komplikavo ir katastrofiškas šeimos skurdas. Tačiau kova dėl išlikimo baigėsi pergale - sulaukęs 30 metų jis jau buvo klestintis verslininkas ir didelės šeimos galva. Daugeliui žmonių tai būtų svajonių įgyvendinimas, tačiau Silva siekė sukurti sistemą, kuri padėtų jo vaikams geriau mokytis.
Tai paskatino jį savarankiškai mokytis psichologijos. Pomėgis palaipsniui tapo tikslu ir gyvenimo prasme. Jis investavo daugiau nei pusantro milijono dolerių į savo tyrinėjimus. 25 metus truko ieškojimų kančios, aplinkinių pašaipos (radiomechanikas - psichologas?), ignoravimas ir atviras priešiškumas iš oficialiojo mokslo pusės (kokią jis turi tam teisę?!)... Šis priešiškumas išliko ir po J. Silvos mirties. Jo artimų draugų ir bendraminčių (Miltono Ericksonno, Fritzo Perlso, Virginijos Satir, tapusių naujosios - pokyčių - psichologijos krypties pionieriais) vardai yra kiekviename psichologijos vadovėlyje, tačiau J. Silvos, populiariausios pasaulyje saviugdos mokyklos autoriaus, vardo ten nerasite.
Oficialioji medicina jam netgi pateikė kaltinimus dėl medicininės praktikos taikymo neturint tam licencijos. Teismo sprendimas buvo palankus J. Silvai.
Šiaip ar taip, Silvos metodas šiandien žinomas ne tik JAV, Europoje, Azijoje, bet ir Lotynų Amerikoje. Ši sistema išversta daugiau nei į 30 kalbų. Silvos metodą studijavo ir Luisa Hay, Richardas Bachas, Deepakas Chopra ir kt.
Magiškasis alfa...
J. Silva ne pirmas žmogus, ieškojęs atsakymų, kodėl vieniems sekasi, kitiems - ne. Žmonės tai daro jau nuo antikos laikų. Silva pirmasis pastebėjo, kad protas tiesiogiai vykdo mūsų užsakymus, tik reikia tinkamai tą užsakymą suformuluoti.
J. Silva keliavo po pasaulį, gilinosi į įvairius Rytų ir Vakarų proto kontrolės metodus ir technikas, studijavo žmogaus smegenų veiklą, kol galiausiai visą informaciją apibendrino ir pateikė visuomenei 1966 metais.
Jis teigė, kad kiekvienas žmogus gali būti genijus, jeigu jis žino, kaip priversti abu smegenų pusrutulius (vaizduotę ir logiką) dirbti tolygiai.
Kad žmogaus smegenys, kaip ir visi kiti organai, vibruoja, žinoma jau seniai, mokslas yra nustatęs vibravimo dažnius bei suskirstęs žmogaus smegenų darbo skalę į keturis lygmenis.
Smegenų darbo skalė
Beta lygmeniu (kai smegenys vibruoja 14-21 kartų per sekundę(k/s) mes gyvename, naudojamės savo penkiais pojūčiais, čia egzistuoja laikas ir erdvė.
Alfa (7-14 k/s) lygmuo - tai atsipalaidavimo, lengvo snūduriavimo lygmuo.
Teta (4-7 k/s) - gilaus miego lygmuo, naudojamas anesteziologijoje, jame žmogus nejaučia skausmo.
Delta lygmuo (0-4k/s): vibracijos beveik nejaučiamos, būtent jame vyksta hipnozės seansai. Jei smegenų vibracijos pasiekia 35 k/s - tai jau afekto būsena, kai žmogus nebegali prognozuoti savo veiksmų, jei dar aukštesnės (iki 88 k/s) - žmogų ištinka šokas.
Šiuos virpesių dažnius mokslininkai prilygina žmogaus amžiui.
* Įrodyta, kad iki ketverių metų vaiko smegenys vibruoja delta dažniu.
* Iki septynerių - teta lygmeniu, jame vaiko smegenys yra tarsi kempinė, susiurbianti visą aplinkinę informaciją, būtent šiame lygmenyje susiformuoja įsitikinimai, o tokio amžiaus vaikai dažnai nejaučia skausmo.
* Nuo septynerių iki keturiolikos metų vaikai gyvena alfa lygmeniu - idėjų, fantazijų, kūrybingumo, entuziazmo pasaulyje.
* Keturiolika metų yra kritinis laikotarpis žmogaus gyvenime - paauglystė. Vaikas įžengia į beta lygmenį - suaugusiųjų pasaulį, kuriame vadovauja protas, logika (iki keturiolikos vaikas nesuvokia logikos dėsnių) ir nuo šiol jis galės naudotis tik tuo, ką suvokia mūsų protas. Užtat paauglystės lūžis yra toks skausmingas.
Silva metodas parodė, kad visas sąmoningas žmogaus gyvenimas vyksta beta lygmeniu, tačiau jame žmogus gauna tik 10 procentų informacijos apie pasaulį. Likusiuosius 90 procentų gauna kitais lygmenimis. Būtent riba tarp beta ir alfa lygmenų atskiria mūsų sąmonę ir pasąmonę.
Silva metodo esmė - sąmoningai nors po penkias ar penkiolika minučių išbūti alfa būsenos.
Būtent jame glūdi genialios idėjos ir mūsų atmintis, jame atsinaujina mūsų ląstelės ir yra sveikstama.
Žmogus alfa būsenos būna, kai meldžiasi, medituoja. Štai kodėl vienuoliai yra nenusakomo amžiaus...
3 patarimai, kaip elgtis ištikus krizei
1. Iškilus rimtai problemai, Silvos metodo žinovai pataria pirmiausia atsisėsti ir nurimti. Būdami stresinės būsenos jokiu būdu nepriimkite sprendimo.
2. Tikėkite, kad viskas baigsis gerai. Bet kuri problema yra mūsų išbandymas. Ji kyla tam, kad ją įveiktume ir sustiprėtume.
3. Pasinaudokite pačiu galingiausiu žmogaus proto instrumentu - vaizduote. Susikurkite ryškų vaizdinį, kaip jaustumėtės, jei ši problema jau būtų išspręsta. Pasistenkite įsivaizduoti patį geriausią sprendimo variantą. Pamatykite save švytintį iš laimės.
Nustebsite, kaip greitai visos aplinkybės atsilieps į jūsų užsakymą.
Įdomu tai, kad...
kai 7 dešimtmetyje J. Silva kūrė savo metodą, keletas mokslo tyriamųjų centrų jau tyrinėjo vadinamuosius "parapsichinius" reiškinius. Mokslininkai pirmiausiai siekė statistiškai įrodyti egzistuojant tokius reiškinius (ir galiausiai jiems tai pavyko). Jie kėlė klausimą "Kodėl tai vyksta?" J. Silva suformulavo klausimą kitaip: "Kaip tai vyksta?"
Tyrinėdamas jis aptiko, kad kūrybinio nušvitimo, problemų sprendimo, atsakymo į klausimą ieškojimo momentais žmogaus smegenys generuoja specifinius elektromagnetinius impulsus, kuriuos mokslininkai vadino ritmais arba alfa bangomis (nuo graikų abėcėlės raidės), ir kuriuos buvo paprasta užfiksuoti elektroencefalografu.
Pasirodė, kad alfa ritmai būdingi smegenų darbui, kai žmogus užsnūsta arba kai vos pabunda, svajoja, atsipalaiduoja. J. Silva suprato, kad alfa ritmai ir yra raktas į tai, ką mokslininkai vadino "pakitusios sąmonės būsena" (tuo aiškinama dauguma "parapsichinių" reiškinių). Kad ją pasiektum, visiškai nebūtina vartoti vaistinių preparatų.
Galimybė intensyvinti mąstymą yra natūralus žmogaus bruožas, tereikia išmokti tai daryti. J. Silva išmoko. Atliekant jo sukurtus dinaminės meditacijos pratimus atsiranda galimybė sąmoningai keistis informacija tarp nesąmoningosios ir sąmoningosios mūsų mąstymo dalių. Kitaip tariant, Silvos sukurta technika leidžia natūraliu būdu sąmoningai pakeisti nepageidaujamus įpročius bei elgesio šablonus, kontroliuoti emocijas, perprogramuoti savo pasąmonę.
Visa tai kartais atrodo kaip stebuklas, nors nieko stebuklingo čia nėra - tik suvokimas ir panaudojimas mąstymo galimybių, kurios būdingos kiekvienam iš mūsų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą