Kai vaiko kalba vėluoja

Kai vaiko kalba vėluoja

Pasidžiaugę pirmaisiais mažylio žodžiais tikimės, kad jis netrukus išmoks taisyklingai kalbėti. Tačiau nemenka dalis ikimokyklinio amžiaus vaikų susiduria su įvairiais kalbos raidos sunkumais, kurie jų tėvus priverčia ne juokais sunerimti.

Ką reikėtų žinoti apie kalbos raidą ir kur ieškoti pagalbos, jei jūsų vaikas dar nešneka taip, kaip dauguma jo bendraamžių?

Kaip išmokstama kalbėti?

Yra įvairių teorijų apie kalbėjimo pradžią. Vieni linkę ją sieti su pirmuoju kūdikio riksmu, kiti - su pirmuoju čiauškėjimu, o riksmą ir verksmą laiko biologine instinktyvia reakcija į nemalonius dirgiklius. Įvairių tautybių vaikai nueina vienodą kelią išmokdami kalbėti ir suprasti žodžius.

Iki 5 mėn. kūdikiai aguoja, vėliau čiauška. Maždaug iki 6 mėn. visų tautybių vaikai čiauška vienodai, tačiau nuo šešto iki dešimto mėnesio jie prisitaiko prie savo gimtosios kalbos garsų.

Čiauškėdamas vaikas lavina ne tik savo artikuliacinius, bet ir akustinius gebėjimus. Pamažu jis pradeda suprasti kalbą, tarti garsiažodžius, o pirmųjų metų pabaigoje ir antrųjų pradžioje taria pirmuosius žodžius.

Pirmieji žodžiai yra vieno ar dviejų skiemenų. Pirmaisiais ir antraisiais metais mažylis jau turėtų suprasti gestus, trumpus žodžius. Ankstyvosios vaiko kalbos esmė yra bendravimas, o ne kalbos struktūra.

Dvejų metų vaikas turėtų tarti dviejų žodžių sakinius. Šie sakiniai dar būna trumpi ir nepilni, sudaryti iš vaikiškų žodžių, bet jau atspindi santykius tarp žmonių ir daiktų.

Trejų metų mažyliai jau moka pagrindinius gramatinius dėsningumus, tačiau sakinių struktūra ne visada taisyklinga. Gali pasitaikyti nesuderintų galūnių, netaisyklingos žodžių darybos atvejų. Trejų metų vaikams dar būdingas fiziologinis šveplavimas.

Ketverių, penkerių - taria išplėstinius sakinius, pasakoja ir užduoda klausimą. Penkerių metų vaikas jau turėtų tarti visus garsus.

Šešerių metų vaikas geba rišliai pasakoti, nes kalbos garsai, žodynas, gramatinė kalbos sandara susilieja į vieningą procesą. Šio amžiaus vaikai pradeda vartoti kontekstinę kalbą, kai logiškai reiškiamos mintys, nebūtinai žinant situaciją. Tačiau kai kurių vaikų kalba vystosi lėčiau, o kai kurie net sulaukę ketverių metų netaria žodžių.

Kas sukelia kalbos sunkumus?

Kalbos sutrikimų priežastys yra labai įvairios. Svarbus tiek paveldimumas, tiek aplinka. Įtakos turi, kokios vaikų biologinės savybės, kokie ir kokiu amžiaus tarpsniu atsirado centrinės nervų sistemos pažeidimai, kokia vaikų kalbinė kultūrinė aplinka.

* Garsų tarimo trūkumai gali atsirasti dėl artikuliacinio aparato neteisingo išsivystymo (per trumpas poliežuvinis raištis, žandikaulio ir dantų sandaros netaisyklingumas, silpni liežuvio raumenys ir kt.).

* Sudėtingos kalbinės problemos atsiranda dėl smegenų kalbinių sričių pažeidimų, komplikuotų nėštumų ir traumų gimdymo metu. Mamos nėštumo metu buvę gresiantys persileidimai, infekcinės ligos, mažakraujystė, stresai gali nulemti nevisavertį smegenų centro, atsakingo už kalbą, formavimąsi. Ypač svarbus gimdymas, nes patirtas deguonies stygius ar galvos traumos gali būti kalbos sutrikimų priežastis. Kalbai įtakos turi ir pirmųjų metų neurologiniai susirgimai, raumenų tonuso sutrikimai.

* Jeigu šeimos nariai turėjo ar turi kalbos sutrikimų, tai gali lemti ir vaiko kalbos sutrikimus. Vaikas mėgdžioja šeimos nario neteisingai tariamus garsus. Ankstyvoji vaiko kalbinė patirtis, šeimos narių dėmesys ir bendravimas, kalbinių įgūdžių formavimas pirmaisiais gyvenimo metais labai prisideda prie kalbos vystymosi.

* Kalbos raidą apsunkina silpnesnė klausa, todėl labai svarbu patikrinti vaikų klausą. Taip pat yra kai kurių emocijų, elgesio, socialinės raidos sutrikimų, kurie lemia kalbos problemas. Vienas iš jų - autizmo spektro sutrikimas.

* Suaugusieji, pataikaudami vaiko vapėjimui, per ilgai švebeldžiuodami kartu su vaiku, kartoja jo kalbos klaidas ir nesuteikia vaikui galimybės išmokti taisyklingai kalbėti.

Kaip skatinti vaiko kalbą?

* Norėdami padėti vaikams, kurie netaria taisyklingai garsų, mokykime vaikus pakankamai prasižioti: apatinis žandikaulis turi būti judrus. Jo judesius galima ištreniruoti tikslinant garso "a" tarimą. Kad taisyklingai tartų garsus "s", "z", "c", jie turi mokėti ištempti lūpas šypsenai. Šiuos lūpų judesius galima ištobulinti tariant garsus "ė", "e". Norint taisyklingai ištarti priebalsius "š", "ž", "č", reikia lūpas atkišti į priekį. Šito galima išmokti kartojant garsus "o", "u".

* Svarbus vaidmuo tariant garsus tenka liežuviui. Todėl jau trejų metų vaikas turi sugebėti atlikti tikslius judesius liežuviu. Mama prie mažylio lūpų laiko ledinuką, kurį šis gali lyžtelti tik atitinkamai pakreipęs liežuvį. Vaikui siūloma apsimesti, kad jo burnoje saldainis, liežuviu darant iškilimus už skruosto. Judinant liežuvį į šonus, imituojamas tiksintis laikrodukas. Pravėrus burną liežuvio galiuku "valomi" apatiniai dantukai iš vidaus pusės, darant judesius iš vienos pusės, paskui - iš apačios į viršų.

* Išėjote pasivaikščioti į mišką, pievą. Pasiūlykite vaikui įsiklausyti į aplinkos garsus. Kiek daug garsų vaikas išgirs, bandys juos atkartoti, pamėgdžioti: ku-kū, ga-ga, ba- ba.

Vėliau bandykite pakartoti žodžius: akis - avis, gėlė - dėlė, darbas - tarpas, buvo - puvo, bandykite išskirti žodžio pirmą, paskutinį garsą.

* Lavinkite vaikų smulkiąją motoriką. Nustatyta, jog sudėtingi rankų judesiai, skatindami motorinio centro veiklą, teigiamai veikia ir kalbinius procesus. Kartu su vaiku verkite karoliukus, suvykite įvairaus storio siūlų kamuoliukus, mokykite užsegti įvairaus dydžio sagas, žaiskite pirštukų žaidimus, derindami su trumpais ketureiliais, tautosakos tekstais.

* Būkite kūrybiški. Bendraukite su vaiku, sekite pasakas, skatinkite vaiką kalbėti.

Kada ieškoti pagalbos?

Visais atvejais, norint išsiaiškinti vaiko problemas, galima kreiptis į logopedą. Klaipėdos mieste logopedai dirba visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Taip pat galite kreiptis į Klaipėdos pedagoginę psichologinę tarnybą, kur galėsite ne tik pasikonsultuoti dėl vaiko kalbos, bet ir gauti išsamų vaiko raidos įvertinimą DISC metodika. Raidos vertinimas DISC skale nustato ne tik kalbos išraiškos, bet ir kalbos supratimo, girdimojo ir regimojo dėmesio bei atminties, bendrosios ir smulkiosios motorikos, savarankiškumo susiformavimo lygį.

Kiekvieno vaiko kalbos vystymosi tempas skiriasi. Vieni vos sulaukę dvejų metukų taria žodžius, o kiti kalba sakiniais. Skirtumai priklauso nuo asmenybės savybių, psichomotorinio vystymosi ypatumų bei aplinkos sąlygų. Norint įvertinti vaiko kalbą būtina atsižvelgti į bendruosius kalbos vystymosi dėsningumus. Jei kalba ryškiai skiriasi nuo bendraamžių, tikslinga pasikonsultuoti su logopedu.

Vėluojanti vaiko kalbos raida turi būti rimtas signalas tėvams atvykti pas specialistą. Laiku suteiktos naudingos rekomendacijos gali padėti vaikams pasivyti amžiaus normos reikalavimus. Įvertinus rizikos veiksnius bei nustačius sudėtingus kalbos sutrikimus, būtina intensyvi logopedo pagalbą. Tokia pagalbą Klaipėdoje galima gauti "Čiauškutės", "Švyturėlio" lopšeliuose-darželiuose, "Versmės" mokykloje - darželyje. Vaikams, turintiems lengvesnių kalbos sutrikimų, pagalba teikiama darželiuose.

Nepamirškime, kad pedagoginė ir psichologinė pagalba yra ypač efektyvi ikimokykliniame amžiuje. Ankstyvasis ugdymas užkerta kelią tolesnėms vaiko vystymosi komplikacijoms. Pavėlavę problemos jau taip paprastai nebeįveiksime. Mokykloje teks vytis nuvažiuojantį traukinį: šalinti kalbos sutrikimus, mokymosi sunkumus ir negales, kurių galėjo ir nebūti, jei vaikas būtų laiku gavęs pagalbą.

Pašto dėžutė TĖVŲ KLAUSIMAMS: [email protected]

Vyginto SKARAIČIO ("Vakaro žinios") nuotr.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder