Žodis - ne žvirblis: kaip atsakyti į įžeidimą?

Nors, atrodo, šeima mums turėtų būti rojus žemėje, bet iš tiesų giminaičiai kartais prikalba tokių dalykų, kurių niekada nepasakytų pašaliniam žmogui.

Paprastai savo įžeidinėjimus jie paaiškina šitaip: "Žinai, aš sakau tai tik todėl, kad tave labai myliu".

Kaip nukreipti strėles ir neprarasti savigarbos?

Mėgstamiausi yra mandagūs įžeidinėjimai, kitaip dar vadinami "konstruktyvia kritika": "Manau nepyksi, jei būsiu nuoširdus" arba "Sakau tai tik tavo paties labui".

Nors tokiu atveju, atrodo, turėtume būti dėkingi už rūpinimąsi mūsų reikalais, tačiau labai sukritikuoti vos galime atsigauti.

Ginantis nuo įžeidinėjimų nesunku įsivelti į ydingą atakų ir kontratakų ratą.

Verčiau išbandykite šią gynybos strategiją:

Pažiūrėkite, kas slypi už įžeidimo

Žmonės, kurie kritikuoja kitus, dažnai būna nelaimingi ir taip "išsikrauna". Jei nesuprantate kritikos priežasties, nesidrovėkite to paklausti.

Atsitraukite per žingsnį atgal ir panagrinėkite, iš ko ji kyla. Galbūt ji skirta netgi ne jums? Pavyzdžiui, padavėja jus ignoruoja ne todėl, kad jai nepatinkate, bet dėl to, kad vakar ją paliko vaikinas.

Paanalizuokite jums išsakytą pastabą

Pavyzdžiui, žmogus, kuriam sakoma: "Jeigu mane mylėtum, numestum svorio", galėtų atsakyti: "Ar seniai manai, kad aš tavęs nebemyliu?" Svarbiausia išsiaiškinti, kas buvo pasakyta ir nepasakyta, prieš įtraukiant emocijas.

Nepradėkite kunkuliuoti iš susierzinimo ir neapykantos, jei galite to išvengti.

Atvirai priimkite kritiką

Būkite tiesus. Atremkite neigiamą komentarą tokiais pasakymais: "Ar yra kokių nors priežasčių, dėl kurių norėtum mane įskaudinti?" arba "Ar supranti, kaip tavo pastaba gali nuskambėti kitiems?"

Kaip alternatyvą pasiūlykite žmogui patikslinti savo teiginį: "Ką turi galvoje taip sakydamas?" arba "Norėčiau įsitikinti, kad gerai tave supratau".

Nepraraskite humoro jausmo

Viena moteris, voratinklį pamačiusios viešnios paklausta "Kas čia dabar?!", kuo ramiausiai atsakė: "Mokslinis projektas". Nežiūrėti į viską rimtai yra vienas geriausių ginklų kovojant su įžeidinėjimais.

Susikurkite įspėjamuosius ženklus

Viena moteris, kurią sutuoktinis buvo įpratęs kritikuoti viešai, pradėjo visur nešiotis rankšluostėlį. Kai tik jis pasakydavo įžeidžiamą pastabą, ji užsidėdavo tą rankšluostėlį ant galvos.

Vyras, žinoma, nustojo tai daręs. Kitas pavyzdys rodo, kaip įžeidžiamą svečio pasakymą šeima pritaikė savo labui. Svečias, valgydamas pietus, šeimininkams pasakė: "Labai skanu. Vištos dabar pigios, ar ne?"

Nuo tol, kai kas nors iš šeimos narių lepteli nemalonų sakinį, išgirsta atsakymą: "Pigi višta", - ir visi pradeda kvatotis.

Atmeskite tai, kas buvo pasakyta

Jeigu jūsų žmona sako: "Man atrodo, kad tu priaugai apie penkiolika kilogramų", atsakykite: "Manau, kad visus dvidešimt".

Jeigu ji užsispyrusi tęsia toliau: "Ar neketini ko nors imtis?", pabandykite atsakyti: "Tikriausiai ne. Tiesiog norėčiau kurį laiką pabūti storulis".

Atsakymas bus veiksmingas tik tada, jei suteiksite jam jėgos. Jokiu būdu nenusileiskite savo pašnekovui, o žodžius tarkite ramiai, aiškiai ir ryžtingai.

Ignoruokite įžeidimą

Išklausykite pasakytą pastabą ir pabandykite įsisąmoninti, kad ji su jumis neturi nieko bendra. Tiesiog leiskite žodžiams praslysti pro ausis. Sugebėjimas atleisti mūsų dienomis yra vienas svarbiausių.

Jei dar nesate tam pasiruošę, leiskite suprasti, kad užfiksavote pasakytą pastabą, bet neketinate atsakyti.

Kai kitą kartą kas nors jus įžeis, nusivalykite įsivaizduojamą dėmę nuo savo kelnių arba sijono.

Kai jūsų paklaus, ką čia darote, galite atsakyti: "Manau, kad kažkas ant manęs užkrito, bet turbūt apsirikau." Kai kritikuotojai žino, kad jūs taip pat tai žinote, tampa kur kas atsargesni.

Arba apsimeskite, kad jums nuobodu: lėtai sumirksėkite, nusižiovaukite ir apsidairykite į šalis, tarsi sakydami: "Kodėl turėčiau dėl to jaudintis?". Žmonės paprastai nemėgsta pajusti, kad jie nuobodūs.

Žodis - ne žvirblis...

Dauguma iš mūsų stengiasi neįžeisti kitų žmonių, tačiau mes visi kartais darome klaidų. Netgi jūsų geriausias draugas gali pasakyti ką nors neapgalvoto, o vėliau gailėtis.

Stenkitės būti ne tokie pažeidžiami ir mokykitės atleisti.

Kartą žmogus įžeidė Budą, ir šis atsakė: "Sūnau, kai kas nors atsisako priimti dovaną, kam tada ši priklauso?"

Žmogus atsakė: "Tam, kuris tą dovaną įteikė". "Taigi, - tarė Buda. - Aš atsisakau priimti tavo įžeidimą".

Pasaulyje apstu žmonių, kurie kelia savo vertę menkindami kitus. Jie turi prisikišę pilnas kišenes įžeidinėjimų ir negailėdami dalija juos kitiems.

Atsisakykite priimti jų padarytas skriaudas ir nuoskaudas, taip pat ir tas, kurios slepiasi po meilia kauke.

Ignoruodami jas, sumažinsite įtampą, sustiprinsite savo santykius su artimaisiais ir patirsite daugiau džiaugsmo gyvenime.

Parengta pagal žurnalą "Psichologija tau"