Reikia atsiminti, kad vienu atveju žmogus tiesiog negalvoja, ką sako, o kitu - tyčia nori jus sugluminti. Tarkime, jūs ir negalvojate apie vestuves, nes gyvenate su sergančia mama, kurią reikia prižiūrėti, arba sergate patys, arba kol kas nesate pasirengę santuokai su žmogumi, su kuriuo susitikinėjate, arba dėl sveikatos problemų negalite turėti vaikų... Tuomet klausimai apie šeimyninį gyvenimą yra tiesiog nederami. O klausinėti apie pajamas apskritai yra laikoma blogo tono požymiu, juolab pašnekovas žino, kad jūsų atlyginimas yra nemažas.
Kodėl žmonės taip elgiasi? Kai kurių specialistų nuomone, tai yra psichologinio vampyrizmo atmaina. Primindamas jums apie problemas arba pavydėdamas sėkmės žmogus maitinasi jūsų gyvybine energija. Gali būti, kad slapčia jis jūsų nemėgsta ir todėl siekia jus įskaudinti, išmušti iš vėžių. Geriausia atsakyti aptakiai arba nuleisti juokais. Tarkime, į klausimą, kodėl vis dar nesituokiate, atsakykite: „Tai va, renkuosi!“ O į klausimą, kiek uždirbate, galima atsakyti: „Kasdienėms išlaidoms užtenka“. Jei apskritai nenorite atsakinėti į klausimus, pamėginkite nukreipti kalbą kitur: papasakokite kokią stulbinamą naujieną, apie kurią šiandien skaitėte internete, pavyzdžiui, apie artėjančią pasaulio pabaigą arba benzino kainų augimą... Perpasakokite paskalas apie ką nors iš bendrų pažįstamų - galbūt tai ilgam nukreips pašnekovo dėmesį. Jei į galvą niekas neateina, pasišnekėkite kad ir apie orą. Tai tikrai neišsemiama tema. Taip pat galima perimti pašnekovo iniciatyvą ir užduoti seriją atsakomųjų klausimų. Apsimeskite, kad to žmogaus asmeninis gyvenimas jus domina labiau už savus reikalus. Geriausia, jei iš tikro žinosite apie jo gyvenimą ir paklausite apie ką nors aktualaus, kas jį tikrai jaudina. Pavyzdžiui, ar jūsų pažįstamas pagaliau perkeltas į aukštesnes pareigas. Galima užduoti klausimų, kurie pačiam smalsuoliui pasirodys netinkami, tuomet jis greičiausiai pasistengs baigti pokalbį...
Būna, kad pašnekovas toliau plėtoja jums nemalonią temą ir išsako savo nuomonę apie jūsų problemas ir apie tai, kaip jūs turite gyventi. Tuomet nelieka nieko kito kaip atsakyti tiesiai: „Tai mano asmeninis reikalas“, „Tai paslaptis“ arba „Aš nenoriu apie tai kalbėti“. Jeigu vis dėlto nenorite žmogaus įžeisti, pasakykite: „Pažadu tau: kai tik bus naujienų, tu pirmasis apie tai sužinosi“. Jeigu kalbėti panašiomis temomis jums apskritai nemalonu, galite suvaidinti, kad kažkur labai skubate. Žvilgtelėkite į laikrodį ir šūktelėkite: „Oi, turiu bėgti“. Tiesa, jeigu taip elgsitės kiekvieną kartą, kai su jumis bus kalbama netaktiškai, žmogui išsivystys refleksas, kokiomis temomis nereikia kalbėti, o gal jis tiesiog nustos su jumis bendrauti.
Stenkitės ir patys nesielgti panašiai netaktiškai. Susitikus arba telefonu geriausia kalbėtis bendro pobūdžio temomis: „Kaip sekasi?“, „Kaip šeima?“, „Kas gero darbe?“ Jeigu žmogus norės, jis pats viską papasakos. Beje, yra žmonių, kurie iš esmės nemėgsta daug pasakoti apie save. Klausimus apie asmeninį gyvenimą galima užduoti tik artimiems draugams arba giminaičiams, bet ir čia reikia atsižvelgti į tai, ar jie šiuo metu to nori, ar šiomis temomis su jumis kalbėjosi anksčiau. Nereikia kištis į kitų žmonių gyvenimą, jei jie neprašo jūsų patarimo, nes tai beveik visada sukelia neigiamą reakciją. Net jeigu jūs esate įsitikinę savo teisumu, susilaikykite ir nesikiškite, kitaip santykius galite sugadinti visam laikui.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"
Rašyti komentarą