Kaip tapti laimingu neurotiku (2)
Kaip tapti laimingu neurotiku (2)

Statistiniai tyrimai, atlikti JAV ir Didžiojoje Britanijoje, liudija, jog visi pacientai daugiau ar mažiau kenčia negalavimus, kurių pagrindas - "neišgyventas" stresas. Tradicinis kovos su stresu būdas gydymo praktikoje yra trankvilizatoriai ir antidepresantai. Galingiausia gydymo priemonė - žmogaus sąmonė - ignoruojama.

Tęsinys. Pradžia rugsėjo 17 d.

Pirmasis mūsų stresas

Užsimezgus gyvybei, nėštumo ir ypač gimimo metu bei keletą pirmųjų gyvenimo valandų patirtis, kurią išgyvena žmogus, yra unikali. Ji įsimenama ir generuoja vėlesnio elgesio modelį.

Dar Froidas atrado, kad gimimas yra mūsų pirmoji trauma ir visų tolesnių išgyvenimų bei psichologinių problemų pagrindas. Froidas taip pat teigė, kad mes įgyjame gebėjimą neįsileisti į sąmonę šios pirminio nerimo būsenos, todėl mumyse lieka tam tikra izoliuota baimė, primenanti apie save "klajojančios" nerimo būsenos forma.

Šis išstumtas nerimas, susijęs su gimimu, tampa modeliu vėlesnėms nerimo reakcijoms, kurios daro mus priklausomus nuo šio nerimastingumo ir stabdo asmenybės raidą.

Ottas Rankas savo knygoje "Trauminiai išgyvenimai, susiję su žmogaus atsiradimu pasaulyje" tęsia Froido mintį, kad bet kokia neurozė susijusi su gimimo momentu. Ferencis, Leboyeris, Chickas, Lake'as, Lewisas ir daugelis kitų garsių psichoterapeutų kalba apie gimimą lydinčių išgyvenimų poveikį tolesniam mūsų elgesiui.

Audringa baimė, lydėjusi kūdikį gimimo momentą, jam užaugus gali pasireikšti panikos atakomis, pulso padažnėjimu, aritmija (kai "praleidžiami" širdies dūžiai) vietose, perpildytose žmonių.

Klaustrofobija (uždarų patalpų baimė) ir agorafobija (didelių erdvių baimė) taip pat yra imprintinės (angl. imprint - įsmigti atmintyje) elgesio reakcijos.

Vaikas gimimo procese gali pabandyti nuslopinti stiprią baimę transformuodamas ją į tam tikrą įtampą. Ši įtampa "įsminga" organuose, kurie gimstant jau funkcionuoja: tai širdis arba plaučiai (todėl vėliau atsiranda astmos reiškiniai), skrandis (opa), storoji žarna (spazmai).

Apie migreną

Mano požiūriu, migrena yra gimstant įgyta elgesio reakcija.

Kad galva be kliūčių pereitų per gimdymo kanalą, mūsų kaukolės viduje slėgis sumažinamas, kaukolės dalys susijungia glaudžiau ir kartais netgi perdengia viena kitą (tai įmanoma, nes jos dar plastiškos), todėl galva sumažėja ir be kliūčių pereina per dubens juostą ir gimdymo kanalą. Kai galva išeina į išorę, mes galime vėl "pakelti" kaukolės vidaus slėgį ir atstatyti buvusią kaukolės formą.

Mūsų organizmas atsimena šį įvykį. Streso momentu vyksta gimstant išmokta procedūra, sumažinanti kaukolės vidaus slėgį. Ją lydi būdingi vizualiniai reiškiniai (pavyzdžiui, šviesos blyksniai), tvankumo jausmas ir pan.

Kai stresinė situacija praeina (tai būna dažniausiai savaitgaliais arba tik pabudus), prasideda slėgio didinimas ir jo pasekmė - stiprus galvos skausmas.

Žmonių, kenčiančių migreną, nelaimei, tai, kas kartą buvo išrasta mūsų organizmo kaip problemos sprendimo būdas, dabar tapo problema.

Pratimas sergantiems migrena

Medituodami sutelkite dėmesį į savo vidų. Kreipkitės į tą sąmonės dalį, kuri gimimo momentu jums labai padėjo sukeldama gyvybiškai būtiną slėgio sumažinimą. Su dėkingumu, bet atsargiai užsiminkite, kad tai, kas buvo tobula tuomet, dabar tapo problema. Aplinkybės pasikeitė, ir dabar slėgio didinimas ir mažinimas jau nebepadeda susidoroti su stresu, o tik dar labiau jį paaštrina.

Paprašykite tos sąmonės dalies, kuri atsakinga už migrenos atsiradimą, rasti geresnį būdą susidoroti su stresu, negu inicijuoti galvos skausmą.

Pratimas sergant depresija

Būdami pakitusios sąmonės būsenos, įsivaizduokite save gimimo kanale, kai galva jau praėjo dubenį, o pečiai įstrigę, ir jūs negalite pajudėti nei pirmyn, nei atgal. Dabar tegu jūsų suaugęs "aš" pasako kūdikio "aš", kad vienintelė išsigelbėjimo priemonė yra "išjungti" savo jausmus. Tačiau kartu reikia paminėti, kad suaugęs "aš" tiksliai žino, kad kūdikis sėkmingai pasieks pasaulį, nes jis, suaugęs "aš", yra tas pats kūdikio "aš", tik esantis ateityje. Įtikinkite savo kūdikį tuo, kad visi laukia jo pasirodymo pasaulyje, nori, kad viskas baigtųsi gerai, kad visi jį myli. Tegu suaugusioji sąmonė stebi gimimo procesą ir įtikina kūdikio "aš", kad dabar jau būtina ir visiškai saugu vėl "įjungti" savo jausmus. Taip pat reikia paminėti, kad ateityje rasis geresnių galimybių apsiginti analogiškose situacijose, ir nereikės imtis "išjunginėti" savo jausmus.

Taip pat jums būtina išmokti naujų būdų gintis nuo streso.

Stresas

Padidėjusi mentalinė arba fizinė įtampa dažnai išlieka ilgai netgi po sukėlusio ją įvykio. Problema ta, kad daugelis žmonių arba neatpažįsta streso simptomų, arba nežino, kokiu būdu galima jo atsikratyti.

Įtampa "įsipaišo" į mūsų asmenybės sistemą ir apie save niekaip neprimena, kol šiai sistemai kas nors atsitinka - ir mes susergame.

Egzistuoja pozityvių būdų susidoroti su stresu. Paprašykite savo sąmonės išbandyti vieną iš jų, kuris labiausiai tinka. Jeigu pasirinktas būdas pasirodys neefektyvus, išbandykite kitą - ir taip tol, kol rasite, ko jums reikia. Tada jūsų migrena jums daugiau nebus reikalinga.

Holmsas ir Reichas tyrė faktorius, vienaip ar kitaip veikiančius sergamumo lygį. Jie priėjo išvadą, kad ligas dažniausiai išprovokuoja stresas, kurį sukelia daugeliui iš mūsų pažįstamos aplinkybės. Psichologai akcentavo, kad šios aplinkybės priveda prie ligų su daug didesne tikimybe nei kitos. Tyrimo rezultatu tapo toliau pateikiama skalė, susiejanti streso jėgą su vienu ar kitu žmogaus gyvenimo įvykiu.

Streso skalė

Vyro arba žmonos mirtis 100
Skyrybos 73
Problemos, susijusios su turto pasidalijimu po skyrybų 65
Artimo šeimos nario mirtis 63
Įkalinimas 63
Liga arba trauma 53
Vedybos 50
Darbo praradimas 47
Išėjimas į pensiją 45
Sveikatos problemos šeimoje 44
Nėštumas 40
Seksualinės problemos 39
Didelės permainos darbe 39
Finansinės problemos 38
Artimo draugo mirtis 37
Sutuoktinių nesutarimai 35
Problemos, susijusios su mokesčiais už nekilnojamąjį turtą 31
Įtempti santykiai su žmonos arba vyro giminaičiais 29
Emocinė įtampa, sukelta tam tikrų asmeninių pasiekimų 28
Žmonos grįžimas į darbą (išėjimas iš darbo) 26
Mokymosi pradžia arba pabaiga 26
Gyvenimo lygio pasikeitimas 25
Sunkūs santykiai su darbdaviu 23
Gyvenamosios vietos pasikeitimas 20
Poilsio režimo pasikeitimas 19
Bankų paskolų sumažinimas 17
Miego režimo pasikeitimas 16
Mažiau glaudus bendravimas su savo šeima 15
Mitybos režimo pasikeitimas 15
Kalėdų rūpesčiai 12
Biurokratinio vilkinimo sukelta įtampa 11

Tie, kurių suma viršija 160, turi didelį šansą "užsidirbti" vieną ar kitą negalią per ateinančius šešis mėnesius.

Šis testas buvo aprobuotas įvairiose sociokultūrinėse grupėse ir patvirtintas jo pagrįstumas.

Statistiniai tyrimai, atlikti JAV ir Didžiojoje Britanijoje, liudija, jog visi pacientai daugiau ar mažiau kenčia negalavimus, kurių pagrindas - "neišgyventas" stresas. Tradicinis kovos su stresu būdas gydymo praktikoje yra trankvilizatoriai ir antidepresantai. Tačiau nė vienas iš šių preparatų nėra specifinė priemonė nuo tų simptomų, apie kuriuos kalbėjome anksčiau. Visi jie turi šalutinį poveikį ir vienaip ar kitaip žaloja pacientų sveikatą.

Galingiausia ir dažniausiai ignoruojama gydymo priemonė yra žmogaus sąmonė.

Sąrašas ligų, kurių "pagrindis tiekėjas" yra stresas:
- padidėjęs kraujospūdis;
- vainikinių arterijų trombozė;
- migrena;
- šienligė ir kitos alergijos formos;
- astma;
- intensyvus niežulys;
- pepsinė opa;
- vidurių užkietėjimas;
- kolitas;
- reumatoidinis artritas;
- menstruacijų ciklo sutrikimas;
- virškinimo sutrikimas;
- hipertireozė (patologiškas skydliaukės funkcijos sustiprėjimas);
- diabetas;
- odos ligos;
- depresija.

Fiziniai streso simptomai

Kokiu būdu mes galime atpažinti besikaupiančios įtampos požymius mūsų organizme iki tol, kol jie pasireikš kurios nors ligos forma? Pažiūrėkime, kaip stiprus stresas pasireiškia fiziškai:

- valgymo sutrikimai (beveik nevalgoma arba valgoma per daug);

- sutrikęs virškinimas, rėmuo;

- viduriavimas arba vidurių užkietėjimas;

- nuolat jaučiamas nuovargis;

- stiprus prakaitavimas;

- nervinis tikas;

- nagų kramtymas;

- galvos skausmai;

- raumenų mėšlungis;

- pykina;

- sunku kvėpuoti;

- alpstate;

- dažnai pravirkstate;

- impotencija (frigidiškumas);

- negalite nustygti vienoje vietoje;

- aukštas kraujospūdis.

Jeigu pastebėjote turįs bent vieną iš šių simptomų, jums reikėtų imtis tam tikrų priemonių (jos išdėstytos toliau), kurios mažina įtampą.

Psichologiniai streso simptomai

1. Nuolat susierzinate bendraudami su žmonėmis.

2. Jausmas "Aš nebesusidoroju su kasdieniais rūpesčiais", nors iki šiol sėkmingai tai darėte.

3. "Kas iš to?" Nebeįdomu gyventi.

4. Nuolatinė arba tarpais atsirandanti baimė susirgti. Paprastai jį sukelia kaltės jausmas, kurio šaknys - gimimo procese arba iškart po gimimo, jeigu vaikas atskiriamas nuo motinos. Izoliuoto vaiko sąmonėje įsitvirtina depresyvi būsena, katastrofos laukimas ir jausmas "man čia ne vieta".

5. "Man ir vėl nepasiseks." Tipiškas atvejis, nulemtas tėvų, kurie nuolat reiškė vaikams savo nepasitenkinimą jais.

6. "Aš esu blogas, kartais nekenčiu savęs." Dažniausiai tai lemia griežtas auklėjimas, kartais - traumos gimimo procese.

7. "Sunkiai priimu sprendimus." Ši problema susijusi su įpročiu gauti savo "porciją" meilės ir dėmesio iš tėvų darant tai, ko nori jie, ir nuslopinant savo norus.

8. "Mano išvaizda nepatraukli."

9. "Palikite mane ramybėje."

10. "Galiu sprogti iš pykčio bet kurią minutę."

11. Abejingumas. Žmogus nebesirūpina namais, sutuoktiniu, darbu, savo išvaizda.

12. Jausmas, lyg turėtų įvykti kažkas neišvengiamo, fatališko (ateities baimė).

13. "Niekuo negaliu pasitikėti." Taip jaučiasi žmonės, kuriems tėvai niekada nerasdavo laiko.

14. Stipri uždarų patalpų arba didelių erdvių baimė. Baimė likti vienam. Visos trys būsenos dažnai apsigyvena viename žmoguje. Tai susiję su trauma gimimo procese.

Esama ir kitų intensyvaus streso požymių, čia paminėti tik patys dažniausi.

Kad įtampa nesikauptų

1. Dirbkite ne daugiau kaip 8 valandas per dieną.

2. Mažiausiai 1,5 dienos per savaitę ilsėkitės.

3. Pietų pertraukai skirkite ne mažiau kaip valandą.

4. Valgykite neskubėdami ir gerai sukramtykite maistą.

5. Išsiugdykite įprotį klausytis meditacinės atpalaiduojančios muzikos.

6. Išmokite pasiekti pakitusią sąmonės būseną. Darykite tai kas dvi tris valandas po dvi minutes, kai jaučiate persitempimą. Pasistenkite "persikelti" į malonią vietą ir joje kurį laiką pabūkite.

7. Išsiugdykite įprotį lėtai pasivaikščioti ir lėtai pasišnekučiuoti.

8. Kasmet raskite laiko atostogoms ir išmeskite iš galvos viską, kas jus neramina. Iš anksto mėgaukitės malonumu, kurį patirsite, kai atostogausite.

9. Reguliariai mankštinkitės gryname ore. Jūsų kvėpavimas turi būti gilus. Jeigu žaidžiate golfą ar tenisą, kai smūgiuojate į kamuolį, pasistenkite "išmušti" iš savęs įtampą ir agresiją, kurią esate sukaupęs. Jeigu neturite galimybės žaisti panašių žaidimų, eikite pasivaikščioti upės ar jūros krantu ir meskite į vandenį akmenukus, įsivaizduodami, kaip su kiekvienu metimu išsilaisvinate nuo jus veržiančių negatyvių emocijų. Arba kartais tiesiog sudaužykite vieną du senus puodelius.

10. Laikykitės ritmiškesnio mitybos režimo. Valgykite saikingai. Pasistenkite suprasti, kiek maisto jums reikia, kad palaikytumėte optimalų svorį, ir nusiteikite būtent tokiam kiekiui.

11. Jeigu jūsų darbas neteikia jokio malonumo, ieškokite alternatyvų ir radę priimtiną variantą drąsiai keiskite darbą.

12. Laisvalaikiu užsiimkite kūryba. Tai gali būti ir sodininkystė, ir rankdarbiai, amatas, tapyba, teatras...

13. Reguliariai darykite masažą, užsiimkite joga.

14. Susikoncentruokite į dabartį ir įveikite įprotį "užsiciklinti" ties praeitimi ar ateitimi. Nepasiduokite baimei dėl ateities, antraip suprogramuosite ją negatyviai. Per dažnai užsibūdami nemaloniuose praeities momentuose, jūs iš karto sumažinate dabarties vertę.

15. Dirbkite nuosekliai. Nepradėkite naujo darbo nepabaigę jau pradėto. Naują darbą pradėkite be baimės, antraip padarysite jį sunkesnį nei jis iš tiesų yra.

16. Kelkite sau realius uždavinius. Pasiekę tikslą pasveikinkite save ir atšvęskite sėkmę.

17. Nepiktnaudžiaukite nuolatine kitų žmonių parama. Imkitės atsakomybės už savo veiksmus ir save patį.

18. Nežaiskite žaidimo "Kaltų ieškojimas".

19. Darykite bent dalį tų dalykų kasdien ir išmokite daryti juos automatiškai. Tik taip neleisite įtampai kauptis jūsų organizme.

Bus daugiau

Sidebar placeholder