Karas tarp močiutės ir anūkės: ką daryti?

Sveiki, norėčiau papasakoti situaciją ir išgirsti jūsų nuomonę. Mano vyro mama dažnai išprovokuoja pykčius su mano dukra (anūke). Bando ją auklėti gatvėje, pakėlusi balsą, jei dukra per ilgai užtrunka parduotuvėje. Dukrai 10 metų. Kai ji atkerta žodžiu atgal, močiutė patempia anūkei plaukus (paaiškina, kad baigėsi kantrybė), tada dukra tą patį padaro jai. Man su dukra tokių situacijų nebūna, nors ji ir sunkaus būdo. Močiutė elgiasi lygiai taip, kaip mano dukra. Bandau paaiškinti anytai, kad vaiko auklėjimas gatvėje neduos jokių rezultatų, bet visada kalta lieku aš, kad blogai vaiką išauklėjau, nors jos abi labai panašios. Ji gali pasakyti anūkei: "Tu durna, iš tavęs nieko gero nebus" - taip kalbėdavo ir su savo vaikais. Labai norėčiau jūsų patarimo, kaip gražiai pakalbėti su anyta ir jai paaiškinti, kad situacija pagerėtų. Jos abi viena kitą labai myli, bet kai susitinka, neapsieina be pykčių. Ačiū už atsakymą. Neringa

Į Jūsų klausimą atsako psichologė psichoterapeutė Vilma Mažeikienė.

Sveiki, Neringa.

Jūsų aprašyta situacija nėra vienareikšmė. Variantų, kaip tokiu atveju elgtis, gali būti daug, - rinktis teks Jums pačiai. Pasidalinsiu asmeninėmis įžvalgomis.

Pradėkime nuo svarbiausio. Savo laiške minite, kad jūsų dukra ir anyta myli viena kitą. Vadinasi, visus keblumus įmanoma pakreipti į konstruktyvią pusę.

Manau, kad diskutuoti su anyta - bergždžias reikalas. Ji yra brandaus amžiaus moteris ir turi tvirtai susiformavusį požiūrį į vaikų auklėjimą. Taip ji auklėjo savo vaikus, taip ji auklėja ir savo anūkę. Ir ne todėl, kad norėtų jai pakenkti, o būtent todėl, kad ją labai myli. Ji nori ją išauklėti kuo geriau (pagal savo supratimą).

Anytos taikomi auklėjimo būdai iš tiesų yra nepriimtini. Jie veikia priešingai, nei siekiama. Bėda ta, kad ji nepajėgia to suprasti. Bandydama ją perauklėti, pakeisti jos nuostatas, Jūs tik kovojate su vėjo malūnais.

Ką gi daryti?

Situaciją galėtų pakeisti Jūsų dukra su Jūsų pagalba.

Minėjote, kad dukrai 10 metų. Vadinasi, ji jau prie paauglystės slenksčio. Dauguma paauglių susiduria su pykčio valdymo problemomis. Vieniems jas spręsti sekasi lengviau, kitiems sunkiau.

Jūsų aprašyta situacija galėtų duoti pozityvios naudos: ji galėtų būti puiki pykčio valdymo mokykla Jūsų dukrai. Mokydamasi suvaldyti pyktį, kylantį močiutės atžvilgiu, ji išmoktų valdyti jį ir kitose konfliktinėse situacijose. Tegu bus tai kaip treniruotės, kurios vėliau pravers bendraujant su kitais žmonėmis.

Kas yra pykčio valdymas?

Tai ne jo slopinimas. Tikslas ne tas, kad dukra nejaustų pykčio dėl močiutės elgesio. Tikslas - kad ji savo pyktį tinkamai išreikštų.

Tinkamai - tai reiškia negriaudama savo vidinio pasaulio ir neskaudindama kito žmogaus.

Padėkite dukrai suvokti šiuos svarbius dalykus:

* pykti yra normalu, natūralu; pyktį jaučia visi žmonės;

* pyktis nėra nei geras, nei blogas jausmas; jis nedaro žmogaus nei gero, nei blogo;

* turime teisę supykti, kai kiti peržengia ribas;

* yra tinkami ir netinkami būdai apie tai pranešti, t. y. išreikšti savo pyktį.

Kaip negalime išsižadėti savo rankos ar kojos, taip negalime išsižadėti natūralių jausmų. Svarbu pasirinkti konstruktyvų elgesio variantą.

Tinkamas, konstruktyvus būdas padeda išeiti iš konfliktinės situacijos nesugriaunant santykių.

Paminėsiu keletą konstruktyvaus pykčio suvaldymo žingsnių.

1. Prieš staigiai, impulsyviai reaguodami, 5 kartus lėtai, giliai įkvėpkite ir iškvėpkite.

2. Nukreipkite mintis kitur, pvz., suskaičiuokite iki 10, 20, 30, - tai padės atvėsti.

3. Pasakykite kitam žmogui: "Aš pykstu."

4. Paeikite į šalį bent kelioms minutėms. Bandykite atpalaiduoti kūno raumenis.

Būdų išlieti susikaupusį pyktį yra įvairių: fizinė veikla, muzikos klausymas, piešimas, laikraščių plėšymas, laiško rašymas (jo nereikia išsiųsti).

Šaukimas, prasivardžiavimas, fizinės jėgos demonstravimas ir pan. yra destruktyvūs pykčio raiškos būdai. Jie griauna tarpusavio santykius.

Kalbant apie Jūsų dukrą, kai močiutė elgiasi destruktyviai, jai nereikėtų atsakyti tuo pačiu.

Leiskite dukrai suprasti, kad Jūs nepritariate destruktyviam pykčio raiškos būdui, kad svarbiau būti išgirstiems, o ne atbaidyti nuo savęs artimus žmones.

Laikykitės pozicijos: "Ir aš esu geras, ir tu esi geras, tad bandykime spręsti iškilusią problemą taikiai."