Kas pamils feministę?

Man moters amžius neturi reikšmės: kuo ji brandesnė, tuo daugiau įdomesnių dalykų gali sužinoti. Bet aš turiu tris tabu: neliečiu draugo moters, neliečiu nutukusios moters ir stengiuosi, kad po manęs moteriai būtų ne blogiau, bet geriau. Nors tas ryšys trumpalaikis, tampi atsakingas už tą, kurį prisijaukinai. Pala, ten pas Egziuperi buvo lapė?.."

"Nepateisinu lūkesčių"

VAIVA: "Nemėgstu radikalių feminisčių, kurios neleidžia savo vaikams susitikinėti su tėvais, lesbiečių ir frigidžių, tačiau dažnai stoju į jų pusę. Feministė pasijuntu tada, kai draugės vyras vakarėlyje spraudžia mane į kertę ir grabinėja, prašydamasis į svečius, arba kai bičiulis, atsiuntęs SMS žinutę: "Ar nori su manim išgerti?" ir gavęs neigiamą atsakymą, užgaulioja: "Aišku, lengviau užsidaryt tarp keturių sienų ir masturbuotis", - taip, tada tampu feministe.

Nenoriu su vyru, nuvogusiu kelias darbo valandas, važiuoti į gamtą ir kopuliuotis automobilyje. Kartais jis turi gražų pretekstą - "Važiuosim stebėti paukščių", bet kai tu nepajunti jam aistros ir noro atsiduoti, jis įsižeidžia! Nes nepateisinai jo lūkesčių. Ir parodo savo gyvulišką prigimtį arba geriausiu atveju - panieką."

"Prieš gamtą"

SAULIUS: "Esu sutikęs nemažai feminisčių, bet labiausiai baidausi tokių, kurios įsikalusios sau į makaulę, jog visi vyrai - pimpagalviai. Mano kolegė iš Anglijos, kur džentelmenai ne tik pasyvūs, bet vis dažniau bučiuoja vyrą, išrūko į Čekiją tam, kad pasismagintų su vyrais. Tačiau jai neišdegė, nes yra nepatraukli.

Paradoksas: Lietuvoje moterys labai prisižiūri, o vyrai nesilaiko higienos; Vakaruose - atvirkščiai. Ir tos nevalos reikalauja pagarbos, maištauja, o paskui, kai jų niekas nenori, tampa bulimikėmis ar alkoholikėmis. Jei neleidžiama gamtai imti viršų, prasideda iškrypimai."

"Lovoje su prokuroru"

VAIVA: "Vienu metu susitikinėjau su dviem vyrais. Šalia infantilaus, "moteriško" intelektualo į mano būtį įsiveržė "supermenas". Su intelektualu buvome artimi dvasiškai, nenorėjau prarasti "metafizinių dialogų su asmenybe", palaikančio bičiulio. Nors seksas su juo - beaistris, buvo jauku miegoti apsikabinus tarsi pliušinį meškutį. Jis išgyveno poskyrybinę depresiją, pasidarė piktas, nepakantus jokiai mano silpnybei. Pasijutau lovoje su prokuroru. Pribaigė, kai pasiūlė mokytis tantrinės meilės. Vėliau, siekdamas aštrių potyrių, turbūt pasiūlytų atsisėst ant bambuko.

O mano "superpatinas" karatistas, lyginęs mane su gazele, apibrėžė santykių pobūdį: esu jam grobis, su kuriuo gali elgtis kaip tinkamas. Jis mane gniuždė, menkino, norėdamas pajungti savo valiai. Meilės aktas jam buvo kaip savos jėgos ir pranašumo demonstravimas, kaip turnyras, kuriame jis vienas nugali. Mano malonumas buvo mano pačios reikalas."

"Ima tą, kuri duoda"

SAULIUS: "Kiekvienas vyras turi savo taikinį, jaučia, kuri moteris atitinka jo lygį. Nedrįs kabinti įžymios, protingos, jaučiančios savo vertę. Tos lieka vienišos. Ima tą, kuri prieinama, kuri duoda visiems, ir pasijunta nugalėtojas. Kartais žmona eina į kompromisą, stengiasi pažaboti savo intelektą ir poreikius, maskuoja tai savitu ypatingu stiliumi. Tačiau ji įsiunta, kai vyras nueina pas kaimynę, kuri net išvaizda prastesnė už žmoną. Bet gal ji orgazmo metu vaitoja kaip vėjas kamine, be to, vyras suranda auką, kuriai gali skųstis savo nesėkmėmis, savo žmona.

Vyrai turi medžiotojo instinktą, ir net nesuvokia, kas juos stumia persekioti grobį. Lietuvis bijo normalios, tikros, gyvos moters? Kodėl? Pirmiausia - genetinis pažeidžiamumas (vyriškų embrionų vystymasis sudėtingesnis, jų dar įsčiose žūva daugiau nei moteriškų). Merginos yra darbštesnės, pareigingesnės, pažangesnės, jų akiratis platesnis, jos geriau suvokia net globalinius dalykus - tai jau distancija, gimdanti baimę: ne tą šnekėti, pasirodyti primityvesniam.

Jeigu žmona kur kas daugiau išmano ir apie seksą, vyras linkęs manyti, kad ji arba apsimeta, arba yra kekšė, nes jo fantazija toliau nesiekia, jis sutrinka. Nebegerbia žmonos. Tuomet ieško pakaitalų (internetas) arba eina pas prostitutę."

"Šventosios kumelaitės"

VAIVA: "Psichoanalitikas mane paguodė: "Tave galėtų pamilti arba debilas, arba stulbinamo intelekto vyras. Bet ir jis ne mylėtų, tik žaistų". Kodėl? Ar kad aš jam pacitavau feministinį lozungą: "Nėra didesnio ekstazės ir didesnio priespaudos įrankio kaip penis"?..

Feministės teisios, sakydamos, jog tėvai auklėja mus kaip šventąsias, o visuomenė kergia kaip kumelaites. Tėvai skiepija orumą, kuklumą, o žiniasklaida klykia, kad tik seksuali mergina padarys sėkmingą karjerą. Moterys mokomos ne geisti, o būti geidžiamos, ne lytėti, o būti liečiamos."

"Vyrai pasiduoda"

SAULIUS: "Lietuviai nemoka uždirbti pinigų, todėl negali jaustis tvirti, lygiaverčiai su moterimis. Jie ilgai lieka prižiūrimi motinos. Visuomenėje vyksta didelės transformacijos. Vyrai taip greit neprisitaiko prie naujų reikalavimų, vakarietiškų žaidimo taisyklių, - ir pasiduoda. Prireiks kelių dešimtmečių, ir kai vyrai galės skaniai pamaitinti savo šeimą, pasotins savo ego trokštamu automobiliu ir moterimi, tuomet ir jie norės įprasminti savo gyvenimą, palikti kažką po savęs.

Manau, jog išaugs kita karta, ir tarp vyrų bei moterų įsivyraus partnerystė. Kai bus partnerystė, nereikės santuokos institucijos, visi eis su visais. Vyro ir moters "tik draugyste" aš netikiu: visgi bendravime neįkainojamas yra kūniškas artumas, ir jeigu jie patrauklūs vienas kitam, visada pasieks viršūnę..."