Kas turi teisę į jūsų erdvę

Psichologas, Tarptautinės genopsichologijos akademijos prezidentas Dmitrijus Kalinskis siūlo schemą, kuri galėtų padėti sutvarkyti minėtą chaosą.

Penki apskritimai

Paimkite popieriaus lapą ir rašiklį. Nupieškite viduryje apskritimą. Jo viduje parašykite "Aš". Šis ratas - tai jūsų gyvenimo centras, o jame, be abejonės, - jūs pats.

Jeigu dabar staiga suvokėte, kad tame centre visai ne jūs, o kažkas kitas (vaikas, vyras, žmona), - reikalai prasti. Visiems ir visada negalite būti aptarnaujantis personalas, todėl apmąstykite iš naujo savo pozicijas.

Šalia nupiešto apskritimo, kuris žymi jūsų asmenį, pažymėkite vietą sutuoktiniui (-ei). Jeigu esate vienišas, vadinasi, kol kas ši vieta lieka tuščia.

Trečiame apskritime surašykite šeimos narius: vaikus, tėvus ir t. t.

Nupieškite ketvirtą ratą: draugams.

Galiausiai - penktą: žmonėms, kurie su jumis susiję bendrais reikalais, pavyzdžiui, bendradarbius.

Už penktojo rato ribos - likusieji. Bendrauti su jais nebūtina, nes jiems neturite jokių įsipareigojimų. Tiksliau pasakius, jūs nesate įsipareigojęs pats sau palaikyti santykius su šiais žmonėmis.

Vartai į jūsų intymų pasaulį

Taigi centre - jūsų persona. Skliausteliuose parašykite, kiek laiko kas dieną skiriate sau.

Kitame apskritime - jūsų išrinktasis (-oji). Kiek laiko skiriate bendravimui su šiuo artimu žmogumi? Čia neįeina rytinės kiaušinienės valgymas ir namų ūkio reikalų aptarimas. Tai laikas, kurį jūs skiriate asmeniškai vienas kitam.

Šio žmogaus vaidmuo jūsų asmeninėje erdvėje - antras pagal svarbą po jūsų paties, o tai reiškia, kad tam žmogui esate maksimaliai atviri ir sąžiningi.

Jums gali kilti klausimas: nejaugi vyras (arba žmona) man turi būti artimesnis nei sūnus, duktė, motina arba sesuo!? Neskubėkite. Ši sistema toli gražu nenurodo, ką mylėti labiau, o ką mažiau. Ji tik apibrėžia santykių atvirumo laipsnį tarp jūsų ir jūsų artimųjų, t. y. parodo, į kokią konfidencialią informaciją jie gali pretenduoti.

Tarkime, mama atkakliai klausinėja suaugusio sūnaus, kas vyksta jo šeimoje, kaip įvairiose situacijose elgiasi jo žmona ir pan... Net įsižeidžia, kad šis nesidalija su ja savo intymaus gyvenimo detalėmis. Tokiu atveju jis gali papasakoti jai bet kokią pasaką, kokia tik ateis į galvą, ir nelaikyti jos melu. Todėl, kad mama neturi teisės į informaciją, kurią bando iš jūsų ištraukti. Jūs galite arba tylėti, arba pamaitinti ją klaidingais duomenimis ir nesijausti blogai.

Kitaip nei jūsų sutuoktinis, trečiojo rato personažai (vaikai ir tėvai) neprieina prie intymaus pobūdžio informacijos apie jūsų gyvenimą bei finansus. Štai kodėl vaikai ir tėvai neįrašomi į antrąjį ratą. Taip nutikus, struktūra griūva ir gyvenimas virsta chaosu.

Asmeninė erdvė nėra beribė, ir jeigu turite šimtą draugų, į ketvirtą bei penktą ratus vis tiek neturėtų sutilpti daugiau nei septyni žmonės. Tai maksimumas, kuriam jums pakaks laiko ir jėgų. Tačiau verta atskirti pelus nuo grūdų ir išbraukti "šiaip pažįstamus", kad liktų laiko tikriems draugams. Įvardykite, kiek laiko per savaitę galite skirti pokalbiams, pasisėdėjimams kavinėse ir t. t.

Draugai taip pat turi teisę į jūsų atvirumą bei sąžiningumą, išskyrus intymiąją, finansinę ir santykių su tėvais bei vaikais sritis.

Penktajame rate - tie, kuriuos jūs įvardijote kaip VIP personas. Paprastai tai dalykinio pasaulio žmonės. Jie turi teisę pateikti jums bet kokį, išskyrus asmeninio gyvenimo pobūdžio, klausimą. Nebent jūs pats norite pasakoti jiems intymias detales apie save. Tačiau atminkite: įsileidę žmones, neturinčius teisės į konfidencialią informaciją, jūs automatiškai atidarote vartus į savo intymų pasaulį visiems. Ir tuomet į jūsų vidinę erdvę pradės brautis tie, kurių ten nekvietėte.

Ar gali žmogus, kurį jūs kadaise išstūmėte iš savo asmeninės erdvės, sugrįžti? Taip nutinka labai retai ir yra įmanoma tik dviem atvejais: arba vienas iš jūsų (o galbūt jūs abu) kokybiškai pasikeitėte ir pakeitėte savo vertybių sistemą, arba tuomet įvyko klaida, ir jūs visiškai be reikalo atitolote.

Šiaip ar taip, visa tai liudija viena: pasaulis atviras - tiek išorinis, tiek vidinis - pokyčiams, jis pasirengęs keistis ir tobulėti.

Galbūt suklydote?

Nori nenori, net ir su pačiais artimiausiais žmonėmis kartais tenka susipykti. Šie barniai skaudesni už nesutarimus su svetimais - tais, kurie nepateko nė į vieną iš jūsų nubraižytų apskritimų. Kad tokių konfliktų būtų kuo mažiau, D. Kalinskis pataria laikytis paprastos taisyklės: pagalvokite, kiek jums svarbus ginčo objektas. Ar jis susijęs su jūsų gyvenimo principais? Jei taip, ginkite savo poziciją.

Jeigu konsensuso pasiekti nuolat nepavyksta ir jūs suvokiate, kad nebegalite savęs gerbti, nes nusižengiate savo sąžinei, santykius verčiau nutraukti. Taip, jūs suklydote įsileidę šį žmogų į savo asmeninę erdvę. Jeigu jūsų požiūriai į gyvenimą taip smarkiai skiriasi, sugyventi nepavyks. Atsisakę šių santykių jūs veikiate vadovaudamiesi savisaugos interesu - gelbėjate save kaip asmenybę.

Jeigu ginčo objektas neliečia jūsų vertybių sistemos, verčiau paprasčiausiai nusileisti. Tuomet greičiau pamiršite barnį ir išsaugosite vidinį komfortą. Tai svarbiau nei nusipirkti languotą apklotą, kaip norite jūs, o ne gėlėtą, kaip nori jūsų mama.

Ar gaunate dividendų?

Kaip palaikyti santykius su tais žmonėmis,kurie neįėjo nė į vieną iš jūsų nupieštų apskritimų? Principas vienas: su jais bendraujame tik tuomet, jeigu gauname tam tikrų "dividendų". Pavyzdžiui, moralinių. Jums įdomu, malonu paplepėti su kolega ar pažįstamu - jūs su džiaugsmu eikvojate tam savo laiką. Norite padėti nepažįstamam žmogui - padėkite. Nenorite - nepadėkite. "Dividendai" būna ir materialiniai: leisdami laiką darbe, kuriame tenka bendrauti su daugybe įvairių žmonių, jūs uždirbate pinigus. Ryšiai, galimybės... Dividendai gali būti kokie tik nori. Svarbiausia - kad būtų naudos. Vadinasi, jūs galite atsisakyti nenaudingų kontaktų - su tais, kurie jums nemalonūs, neįdomūs, nereikalingi. Jūs niekaip nesate jiems įsipareigoję.

Taip, tai gana kieta pozicija, daugeliui nepriimtina. Ką gi, jūsų teisė švaistyti laiką ir jėgas tiems, kurie jūsų gyvenime nieko nereiškia.