Kiekvienas žmogus gali prisidėti prie savižudybių skaičiaus mažinimo Lietuvoje

Tokios mintys buvo išsakytos Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos išvakarėse nevyriausybinės organizacijos „Jaunimo linija“ organizuotoje virtualioje diskusijoje, kurioje dalyvavo psichologė ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vedėja Vaiva Klimaitė, psichologė, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap, Rimantas Misevičius, L.E.P. Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vedėjas, Ignas Rubikas, Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas ir Greta Laukaitienė, „Jaunimo linijos“ vadovė.

„Statistinis savižudybių skaičiaus mažėjimas neatsispindi kasdieniame darbe, nes statistiškai tai nėra reikšmingas sumažėjimas. Svarbu paminėti, kad vienai įvykusiai savižudybei, tenka 10-20 ketinimų nusižudyti, o žmonių, kurie galvoja apie savižudybę yra dar daugiau, nei tų, kurie pamėgina. Taigi galvojant apie pagalbą, visų pirma reikia galvoti apie tuos galvojančius ir tuos ketinančius: mūsų dėmesio čia negali būti per daug“, - diskusijoje minėjo psichologė Vaiva Klimaitė.

„Nuo 2014-ųjų aktyviai dirbu savižudybių prevencijos srityje ir galiu pasakyti, kad regionuose yra didžiulis nušvitimas. Jei prieš šešerius metus, nuvykus į regioną ir sakant, kad norime spręsti savižudybių problemą, pasipriešinimas būdavo didžiulis: žmonės sakydavo, kad reikia nustoti apie tai kalbėti, nes kalbėdami tik skatiname daugiau savižudybių. Taip pat pasigirsdavo minčių, kad pagalbos sistema puikiai veikia ir nieko daugiau daryti nereikia. Tai dabar specialistai vis daugiau nori mokytis atpažinti savižudybės grėsmę ir mokytis teikti pagalbą. Tačiau dar daug ką galime padaryti - savižudybių skaičiaus mažėjimas yra motyvacija su tuo dirbantiems specialistams, tik įrodymas, kad mes einame geru keliu“, - apie padėtį regionuose kovojant su savižudybėmis nušvietė psichologė Valija Šap.

„Nors bendrai savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja, bet „Jaunimo linijos“ skaičiai neramina – per parą „Jaunimo linija“ sulaukia apie 50 skambučių, kuriuose skambinantieji dalinasi sunkumais, iš jų apie 11 kalba apie savižudybes. Palyginimui, 2019-ais tokių pokalbių būdavo tik 6“, - emocinės paramos linijos skaičiais dalijosi „Jaunimo linijos“ vadovė Greta Laukaitienė.

„Bendradarbiavimas yra svarbiausias žodis, kuriuo galime apibūdinti savižudybių prevencijos veiksmus pastaraisiais metais. Susitelkė ir veiksmų ėmėsi savivaldybės (visų pirma Vilniaus, Kupiškio, Kauno), buvo priimti politiniai sprendimai, buvo klausiama nuomonės specialistų, pradėta sistemiškai mokyti, kaip atpažinti savižudybės grėsmę ir kaip teikti pagalbą. Taip pat daug dėmesio buvo skiriama ir kokybės užtikrinimui įvairiais lygmenimis - nuo individo, specialisto, per teisinį reglamentavimą. Tai yra judėjimas teisinga linkme“, - pastarųjų metų veiksmus savižudybių prevencijoje įvardino Savižudybių prevencijos biuro laikinasis vedėjas Rimantas Misevičius.

Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas pasidžiaugė, kad Sveikatos apsaugos ministras pasirašė Nacionalinį savižudybių prevencijos veiksmų planą 2020-2024 metams. Plane numatoma visų pirma kreipti dėmesį į rizikos grupes ir stiprinti tokių grupių psichologinę, emocinę ir socialinę gerovę bei psichologinį atsparumą. Taip pat užtikrinti psichologinės pagalbos prieinamumą, kokybę ir nuoseklumą asmenims, patiriantiems ar patyrusiems savižudybės grėsmę. Taip pat tobulinti ir plėtoti savižudybių atvejų apskaitą, savižudybių prevencijos srities stebėseną, vertinimą ir tyrimus.

Tačiau virtualios diskusijos metu nuskambėjo mintis, jog bendros strategijos šalies mastu, pasiruošę tarnybos ir specialistai yra labai svarbu, bet savižudybių prevencijos darbas nebus efektyvus, jei visa visuomenė aktyviai neįsitrauks į problemos sprendimą.

„Psichologijos mokslas labai aiškiai sako – žmogus, kuris kenčia ir galvoja apie savižudybę, nėra linkęs kreiptis pagalbos aktyviai, atvirškčiai - jis būna užsisklendęs. Todėl raginu paklausti savęs – ką aš galiu padaryti? Nes kiekvienas paprastas žmogus gali pastebėti šalia esantį žmogų, kuriam sunku - tam nereikia būti psichologu ar psichiatru. Aš kiekvieną Lietuvos gyventoją kviečiu apsižiūrėti aplink save – jei matote kenčiantį, jei matote sutrikusį – atsisėskite, pasikalbėkite, ieškokite kartu pagalbos“, - nelikti abejingiems ragina psichologė Valija Šap.

Visa diskusija buvo transliuojama „Jaunimo linijos“ Facebook puslapyje.