Kodėl (ne)susitikome

Ar teisus buvo psichoanalizės klasikas Zigmundas Froidas (Sigmund Freud), prieš šimtmetį teigęs, jog suartėjame su tais, kurie jau kartu su mumis - egzistuoja pasąmonėje? Ką apie tai mano 21 amžiaus psichologai?

Kalbiname Mykolo Romerio universiteto profesorių psichoterapeutą Gediminą Navaitį ir psichoanalitikę Remą Židonienę.

Ir danguje, ir žemėje

Pasak G. Navaičio, 70 proc. santuokų įvyksta tarp žmonių, kurie gyvena 4 km spinduliu vienas nuo kito.

"Būtų sunku patikėti, kad Erosas visą laiką šaudytų į tą pačią teritoriją", - šypsosi psichoterapeutas.

"Pajutau, jog tai Mano Žmogus." "Kad būtum laimingas, reikia rasti Tinkamą Žmogų." Gyvename 21 amžiuje, bet požiūrio esmė, regis, nesikeičia nuo žmonijos pradžios, tik žodžiai kiti.

Kaip manote, kur susitinkame prieš tai, kai susitinkame žemėje? Ar visa tai - pasakos?

Yra du vyraujantys požiūriai į romantiškus susitikimus ir meilės sąjungas. Pirmas - kad jos sudaromos danguje. Kad kažkur šioje žemėje gyvena tas vienintelis žmogus, kuris skirtas būtent jums.

Ir štai eidami gatve - Klaipėdoje ar Londone - jūs jį pamatote, pajaučiate ir susipažįstate.

Kitas požiūris skelbia, kad pažintys įvyksta atsitiktinai, ir dažniausiai toje vietoje, kurioje mes gyvename, mokomės arba dirbame.

Abu požiūriai yra teisingi.

Abu?

Mokslininkų tyrimai ir gyvenimiškoji patirtis rodo, kad meilė iš pirmo žvilgsnio egzistuoja.

Dalis žmonių iš karto "atpažįsta" tą, su kuriuo norėtų praleisti visą savo gyvenimą. Ir praleidžia.

Yra ir kita medalio pusė.

JAV Masačusetso universiteto psichologai atliko tyrimą ir priėjo išvadą, kad apie 70 proc. santuokų įvyksta tarp žmonių, kurie gyvena ne daugiau nei 4 km atstumu vienas nuo kito.

Būtų sunku patikėti, kad Erosas visą laiką šaudytų į tą pačią teritoriją.

Lietuviška statistika taip pat rodo, kad pagrindinės vietos, kuriose susipažįstama su "savuoju", yra arba ta pati gyvenamoji vieta - bendras kiemas, arba ta pati mokymosi įstaiga, arba darbovietė.

Apie 5 proc. porų susipažįsta pramogų ir laisvalaikio vietose.

Žinoma, yra išimčių - tarkime, vyras išgelbėjo skęstančią moterį ir taip jiedu susipažino, užsimezgė santykiai, tačiau vis dėlto tai retos išimtys.

Dažniausiai partnerį renkamės savo aplinkoje.

Gerai, savo aplinkoje. Bet renkamės sąmoningai ar nesąmoningai? Kodėl patraukia būtent tas?

Renkamės pagal tai, kuo esame susiję, kas abiem priimtina. Tai, kuo esame susiję, atsispindi mūsų vertybinėse nuostatose, kurios, be abejonės, turi daug reikšmės bendrame gyvenime.

Visuomenėje labiau įprastos homogeniškos santuokos.

Kitaip tariant, sąjungos tarp panašaus išsilavinimo, socialinės padėties, materialinio lygio ir amžiaus žmonių.

Jeigu tuokiasi 50-metis ir 20-metė arba sekretorė išteka už boso, tokios santuokos iškart susilaukia žiniasklaidos dėmesio, nes tai yra neįprasta.