Kodėl tiek žudomasi?

Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų per metus tenka 32 savižudybės, kai antroje-ketvirtoje vietose esančiose Latvijoje, Vengrijoje ir Slovėnijoje - po 19, ES vidurkis yra 11, o tokiose šalyse kaip Kipras, Graikija - tik po 5, ekonomiškai mažiausiai išsivysčiusiose Bulgarijoje ir Rumunijoje - atitinkamai po 10 ir po 11.

- Gal yra atlikti kokie nors tyrimai siekiant išsiaiškinti, kodėl mes savižudybių skaičiumi lenkiame net neturtingesnes šalis? - „Vakaro žinios“ teiravosi Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vedėjo Mariaus STRIČKOS.

- Tyrimų yra padaryta, tačiau kodėl mes taip smarkiai pirmaujame pagal savižudybių skaičių, nė vienas tyrimas vienareikšmiškai neatsakė ir turbūt neatsakys, nes tai lemia ne viena priežastis, o visas kompleksas priežasčių. Aišku, tam įtakos turi ir alkoholis, ir ekonominė situacija.

- Tačiau mes esame 50-uke turtingiausių šalių.

- Matote, žmonės mėgsta lygintis su geriau gyvenančiais, o ne su blogiau, o dabar ir galimybė lygintis, kai tokie emigracijos mastai, didesnė. Vilnius praėjusiais metais savižudybių prevencijai skyrė 300 tūkst. eurų, skyrė ir šiemet. Mes už tuos pinigus stengiamės užmegzti stiprius bendruomeninius ryšius, kad žmogus, išgyvenantis krizę, būtų laiku pastebėtas ir jam būtų laiku suteikta pagalba. Manome, kad tai yra labai svarbu, o tų ryšių nebuvimas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuva pirmauja pagal savižudybes. Žlugus SSRS mes tų ryšių nesukūrėme. Prie ryšių nebuvimo prisidėjo ir emigracija, išdraskanti žmones, artimųjų palikti Lietuvoje žmonės jaučiasi vieniši, nelaimingi.

Vilniuje mes pasiekėme, kad krizę išgyvenančiam žmogui psichologo ar psichiatro pagalbos nereikia laukti savaitę ar dvi. Jei tu patiri stiprų emocinį sukrėtimą ir nori pasikonsultuoti, pas specialistą gali patekti tą pačią dieną.

- Ar tiek specialistų turime?

- Jų daug ir nereikia. Pavyzdžiui, Vilniuje poliklinika yra palikusi vieną valandą laisvą - skubiai pagalbai. Jei niekas neateina, specialistas per tą laiką atlieka kitus savo darbus - pildo dokumentus ir t.t. Tačiau tai yra Vilnius, jame tai lengviau įgyvendinti, o mažesnėms savivaldybėms tai yra iššūkis.

Puikus pavyzdys yra Kupiškis, kuriame yra labai stipri bendruomenė. Ji yra įkūrusi krizių valdymo komandą iš įvairių specialistų. Ta komanda reaguoja ne tik į bandymus nusižudyti, bet ir į dideles nelaimes. Pavyzdžiui, sudega šeimos namas - krizių komanda iškart važiuoja į vietą: socialiniai darbuotojai atlieka savo darbą, mokytojai - savo, psichologai iškart ima konsultuoti. Buvo likusi bėda, kad pagalbos nesuteikė valstybinė sveikatos sistema. Tačiau atsirado verslininkas iš Kauno Vladas Lašas, kuris pradėjo finansuoti vieno psichologo etatą. Kelmėje viskas puikiai veikia per psichikos sveikatos centrus, Rietavas, Varėna irgi pradėjo atskiras priemones, o kitur situacija yra problemiška.

- Psichologinės pagalbos neprieinamumas yra viena iš savižudybių priežasčių?

- Ne tik neprieinamumas. Turi būti suteikiama visavertė pagalba.

- Vadinasi, Rumunijoje ar Bulgarijoje suteikiama geresnė pagalba, jei žmonės rečiau žudosi?

- Ne, su Rumunija, Bulgarija ar kitomis pietinėmis valstybėmis, tokiomis kaip Ispanija, Italija, Graikija, yra kiek kitaip. Mažiausias savižudybių skaičius yra pietinėse šalyse, nes ten yra smarkiai bendraujančios bendruomenės: fiestos, siestos, pasikalbėjimai, pasisėdėjimai, o mes esame šiaurietiški, nebendraujantys.

Dar noriu akcentuoti, kad pagalba turi būti tęstinė. Jei tau lūžta koja, tu pats važiuoji į ligoninę. Sugipsuoja, ir po kurio laiko jau esi sveikas. Jei tau lūžta siela, įprastai tu nenori kreiptis pagalbos. Mes, pamatę žmogų su lūžusia siela, turime patys siūlyti pagalbą. Prievarta pagalbos suteikti negalima, tačiau žmogui bent jau bus parodyta, kad jis rūpi ir nėra vienišas.