Konfliktai: ar tikrai reikia jų vengti?

Pasak konfliktologo Andrejaus Keningo, kad ir kaip gerai žmonės galvotų vienas apie kitą, kad ir kaip stengtųsi vienas kitam būti atidūs ir supratingi, krizės jų gyvenime neišvengiamos. "Patekę į krizės tašką, mes sureguliuojame savo santykius būtent konfliktu", - sako psichologas.

Šarlis Roizmanas, socialinis psichologas, jam pritaria: konfliktų vengimas, anot jo, išardo poras, supriešina skirtingas kartas. "Konfliktas ištraukia į dienos šviesą problemą, kuri verčia kentėti." Taip atrandami bendri sprendimai.

Jiems antrina psichologas Markas Gerzonas, kuris sako: "Konfliktų nebuvimas yra nesveika atmosfera. Jeigu visi vienas kitą tik myli, vadinasi, kažkas yra negerai."

Konfliktas - tiesiausias kelias reikšmingiems prieštaravimams spręsti.

Kada konfliktas būtinas?

Konfliktas neišvengiamas, kai kas nors peržengia asmeninės teritorijos (psichologinės, fizinės) ribas, teigia psichologas A. Keningas. Jis taip pat yra būtinas, kai pritrūksta energijos išspręsti pribrendusią užduotį.

Pirmuoju atveju iškyla būtinybė pasakyti: "Stop! - čia neik, čia mano teritorija". Čia be konflikto neapsieisi, nes kita komunikacijos forma greičiausiai nesuveiks.

Konfliktas reikalingas, kai situacijos dalyviams reikia išspręsti problemą, o motyvacijos arba jėgų tam trūksta. Tada paprastai vienas iš dalyvių nebeištveria ir "sprogsta". Konfliktas paspartina situacijos vystymosi eigą. Tarkime, partneriai yra praradę susidomėjimą vienas kitu. Po konflikto jie arba susitaria, arba išsiskiria.

"Konflikto situacijoje jūs turite aiškiai suvokti, kad tokiu būdu sprendžiate turimą užduotį. Kai užduotis išspręsta - konflikto būtinybės nebelieka. Tai sveika situacijos eiga", - priduria A. Keningas.

Bet kai dalyviai nesupranta savo uždavinių, konfliktas užsitęsia ir tampa ilgalaikis.

"Ilgalaikis konfliktas - tai jau patologinė situacija", - sako psichologas.

Kai nėra sprendimo

Ilgalaikio konflikto situacijoje žmogus eikvoja energiją konfliktui palaikyti, o ne uždaviniui išspręsti.

"Tada prasideda depresija, psichikos sutrikimai, "sofos-televizoriaus liga", kuri žmogų prikala prie lovos ir jis ima manyti, kad nieko daugiau gyvenime jam nereikia. Išeiti iš tokios būsenos savarankiškai beveik neįmanoma", - sako A. Keningas.

Pasak psichologo, žmonės, kurie bijo konflikto, su viskuo sutinka, yra labiausiai traumuoti. "Jie neturi savo teritorijos, jiems trūksta energijos, jų pasyvumu naudojasi aplinkiniai."

Kai žmogui pasidaro nekomfortiška, tai reiškia, kad jis yra situacijoje, kuri iš jo reikalauja kiek kitokio elgesio, nei kad jis elgiasi esant įprastai, konstruktyviai, patikimai komunikacijai. Tačiau kai kurie žmonės ne bando adaptuotis realybėje, o tik nori liautis jaustis blogai. Juos psichologas lygina su žmonėmis, kurie susirgę ne gydosi ligą, o tik ieško būdų numalšinti savo skausmą. "Jiems problemos sinonimas yra skausmas. Iš tikrųjų skausmas - tai gijimo sinonimas. Tai yra adaptacinė reakcija."

Kodėl mes bijome konflikto

Konfliktas - tai negatyvios emocijos. Tai išėjimas iš komforto zonos. Todėl mes linkę jo vengti.

Tačiau konflikto esmė - ne isterija, šauksmai ir ginčai, bet pasipriešinimas.

Subrendus situacijai, reikalaujančiai pasipriešinimo, dažnas to nedarome iš pagarbos "kitokiam požiūriui". Konfliktologas A. Keningas sako: "Kilus konfliktui, galima gerbti žmogų, tačiau gerbti jo požiūrio neįmanoma. Ką reiškia "gerbti"? Gerbti - tai priskirti kam nors aukštą vertę. Konfliktinė komunikacija liudija, kad mes priešinamės kito požiūriui. Konfliktas mums leidžia sugrąžinti vertę būtent savajam požiūriui."

Kai mes aiškiai suvokiame, kas svarbu mums patiems, ir su kitais žmonėmis susitariame kur kas greičiau.

A. Keningas pataria nebijoti konfliktų ir su savo vaikais.

Kad ir kaip gerai žmonės galvotų vienas apie kitą, kad ir kaip stengtųsi būti atidūs ir supratingi vienas kitam, krizės, priešpriešos neišvengiamos. Būtent artimi žmonės vienas kitą užgauna dažniausiai - todėl, kad yra artimi.

"Kad santykiai būtų kuo mažiau skausmingi, reikia nubrėžti tam tikras ribas: "Taip man nekomfortiška, taip nemalonu."

Santykių sureguliavimas prasideda nuo konflikto. "Drausdami vaikams atviro konflikto formą, mes verčiame juos ieškoti kitokių, užslėptų formų", - sako psichologas.

Vaikams, ypač paaugliams, konfliktuoti su bendraamžiais, tėvais, mokytojais, visu suaugusiųjų pasauliu yra normalu. "Aš rekomenduočiau suaugusiesiems kartais pralaimėti ginčuose su vaikais", - pataria A. Keningas.

Geriau atvirai

Socialinis psichologas Šarlis Roizmanas mano, kad daug blogiau už atvirą konfliktą yra artimus žmones skirianti tylos siena, kuri greičiausiai liudija ilgalaikę krizę. "Sunkiau žengti žingsnį link to, kurį jau laikai savo priešu. Sunkiau yra ką nors keisti, kai situacija jau beviltiška", - sako psichologas. Anot jo, konfliktų vengimas išardo poras, supriešina skirtingas kartas, trukdo atrasti bendrus sprendimus.

Triukšmingas konfliktas yra geriau nei tyli prievarta. "Konfliktas, net ir su pykčiu ar pakeltu balsu, santykių nesugriaus, jei mes nesiliausime matyti kito vertės. Prievarta pasireiškia tada, kai kitą laikome ne tokiu geru ir vertingu kaip mes. Žeminti kitą galima ir nepakėlus balso, netgi su šypsena."

Š. Roizmano manymu, kiekvienas situacijos dalyvis yra suinteresuotas "atviru pasipriešinimu". Tik ištraukę problemą, kuri verčia kentėti, į dienos šviesą, mes galime ją spręsti.

Sprendžiant problemą reikia pasitikėjimo atmosferos, kurioje kiekvienas jaustų galimybę be baimės pasakyti tai, ką galvoja. "Nors aš su tavimi galbūt ir nesutiksiu, man svarbu žinoti, ką tu apie tai galvoji." "Nors tarp mūsų nėra sutarimo, aš noriu išsaugoti mudviejų ryšį, kurį branginu."

KONFLIKTO PRIGIMTIS

• Žmogaus aktyvumo šaltinis yra jo poreikiai: biologiniai, socialiniai ir dvasiniai. Žmonių visuomenėje biologiniai poreikiai realizuojami socialinėmis formomis.
• Poreikiai sukelia motyvaciją: "Aš noriu".
• Motyvacija skatina aktyviai veikti.
• Viena iš žmogaus aktyvumo formų yra bendravimas.
• Bendravimas - tai kontaktai ir sąveika tarp žmonių.
• Esant kontaktams ir sąveikai tarp žmonių, susiklosto santykiai.
• Gyvenimas - tai nenutrūkstamas bendravimo procesas. Šiame procese atsiranda pretenzijos - jos kyla iš nepatenkintų poreikių. Pretenzijos būna atvirai išreikštos arba paslėptos.

KONFLIKTO ŠALTINIAI

• Pretenzijos virsta pasipriešinimu, kai nesutariama dėl vertybinės orientacijos, moralinių normų, įsitikinimų, kai nesutampa pozicijos ir lūkesčiai, kai skiriasi žinios, gebėjimai, asmeninės savybės ir t. t.

KONFLIKTO FUNKCIJOS

• Konfliktas gali būti ir kuriantis, ir griaunantis reiškinys. Jo dalyviams jis gali atnešti ir žalos, ir naudos. Konflikto funkcija apibūdinama atsižvelgiant į jo pasekmes.
• Pagal pasekmes - negatyvias ar pozityvias - yra išskiriamos dvi konflikto funkcijos: konstruktyvioji ir destruktyvioji.
• Konstruktyvioji konflikto funkcija yra problemos, kuri pagimdė prieštaravimus ir sukėlė susidūrimą, išsprendimas.

KONFLIKTO RAIDA

• Konfliktą sudaro keletas etapų: prieškonfliktinė stadija, incidentas, eskalacija, kulminacija, baigtis, pokonfliktinė situacija.
• Esant ilgalaikiam konfliktui, kulminacijos momentas ilgai neateina, ir užsitęsusios eskalacijos etape susikaupia didelis neigiamos energijos potencialas.
• Ideali konflikto raida: 1 - dalyvių interesų suvokimas; 2 - kliūčių suvokimas; 3 - veiksmai konflikto priežasčiai pašalinti.

KONFLIKTO SPRENDIMAS

• Konflikto sprendimas - tai bendri jo dalyvių veiksmai, nukreipti priešiškumui, privedusiam prie susidūrimo, pašalinti.
• Konflikto baigtis kiekvieno iš dalyvių gali būti įvertinta kaip laimėjimas, kompromisas arba pralaimėjimas.
• Konfliktai sprendžiami lengviau, kai orientuojamasi į dalyvių interesus, o ne į atstovaujamas pozijas.
• Konflikto negatyvios pasekmės - tolesnis priešiškumo ir nepasitenkinimo augimas.
• Vienas konfliktas gali peraugti į kitą, kai dalyvių santykiuose iškyla naujas reikšmingas prieštaravimas.