Iš pradžių noriu padėkoti, jog mane pagimdei. Suteikei man gyvybę, leidai išvysti šį pasaulį ir jame augti. Ačiū už nuostabią vaikystę. Už pirmus žingsnius, pirmą rūpestį, už meilę, už supratingumą, už buvimą šalia. Už suteiktą saugumo jausmą, už nuoširdumą ir tikrumą. Už nuostabias savo vaikystės dienas, kurių niekada nepamiršiu. (Nors pamirštu Tau tai priminti...) Ačiū už sesę, kuri kartu su manimi išvydo šį pasaulį. Ačiū, kad mylėjai mus abidvi vienodai... kad visada rasdavai laiko mums. (Ir tai pamirštu Tau priminti...) Ačiū už kantrybę ir sugadintus nervus. Kantrybės ir nervų Tau labiausiai reikėjo. Nes mes buvom vaikai gyvsidabriai, todėl Tu visada bėgdavai mums iš paskos. Tvirtai laikydavai už rankų, kad mum nieko nenutiktų. (Neprimenu ir to...) Ačiū už mūsų išvykas. Ir tas pačias trumpiausias, ir pačias ilgiausias. Ačiū už Pelenę, Raudonkepuraitę, Tris paršiukus, Snieguolę su septyniais nykštukais, Ožkelę su septyniais ožiukais, ir šiaip visus spektaklius, kuriuos aplankėme. Ačiū už keliones pas močiutę. Niekada nepamiršiu, kaip mums trim buvo gera... (Priminsiu ir tai...) Ačiū už paauglystės dienas. Už nereikalingus barnius, ašaras, isterijas, riksmus. Taip turėjo būti. Ir net tai gera prisiminti, nes ir tada būdavai šalia. (To priminti nebūtina...) Ačiū už dabartines dienas. Už viską, absoliučiai viską. Kad esi laukianti, pasitikinti, mylinti, išklausanti, patarianti, išleidžianti ir suprantanti. (Tai visada priminsiu...) Ačiū, kad buvai, esi ir būsi pati nuostabiausia mama pasaulyje. Tobula mama - draugė.
Nors ir nedažnai Tau tai sakau, tačiau dabar noriu Tau tai pasakyti. Ir noriu, jog visi žinotų, kokią mamą aš turiu ir visada turėsiu. Pačią geriausią.
Pasiilgau Tavęs...
Pasiilgau tavęs taip stipriai, kad atiduočiau viską, ką turiu, jei bent akimirkai galėtum pas mane ateiti ir apkabinti. Tu ten, aukštai, žiūri į mane, o aš kaskart eidama miegoti prašau Dievo, kad man padėtum kabintis į gyvenimą.
Gyvenimas niekada manęs nelepino, vis klupau, stojausi ir vėl klupau. Man sunku, nes esu kitokia nei mano amžiaus mergaitės. Jos - draugiškos, drąsios, dažnai net pasipūtusios, o aš -užsidariusi savyje, nes niekas manęs nepadrąsina, nepataria...Kiekvieną dieną atverčiu lyg naują knygos puslapį, kuriame viskas nepatirta, nepažįstama. Norėčiau atversti tą knygą, kurioje būtų visi mūsų atsiminimai drauge. Neseniai radau seną nuotraukų albumą, kuris padėjo man prisiminti vieną drauge praleistą akimirką. Aš sėdėjau ant tavo kelių, laikei mane apkabinusi taip stipriai, lyg žinotum, kad daugiau niekada to nebus. Tu pasakojai apie gyvenimą ir apie žvaigždes, sakei, kad jos didžiulės ir kupinos šviesos. Buvau dar maža ir negalėjau suprasti, ką nori man pasakyti. Liepei išsirinkti žvaigždę, kuri man visada rodytų kelią pas tave. Tu nujautei, kad artinasi tai, ko negali sustabdyti.
Norėčiau būti tokia, kokia būdavai tu. Saugok mane. Nors tik sapnuose, bet man Tavo meilės užteks. Išmoksiu žvelgti į gyvenimą taip, kaip tai darydavai Tu.
Kada nors mes susitiksime...
Tarsi mažą paukštelį delnuose nešei mane per vaikystę...
Ir nors delnai jau prasivėrė, kad ir kur šitas paukštelis beišskristų, jis visuomet sugrįš pas Tave, mamyt.
"Tau, mano mamyte", ir spalvoti makaronų karoliai primena man darželio laikus, kai kiekvieną pirmąjį gegužės sekmadienį dėkojau Tau už šypseną, gerumą, už pasakas ir lopšines prieš miegą. Geriausiai prisimenu tą, kurią niūniuodavai man kas vakarą laikydama už rankos. Apie Dėdę Miegą, spalvotus ir bespalvius sapnus. Ir darosi graudu, nes jau nebebūsiu ta maža mergaitė, kuriai skirdavai paskutines dienos minutes prieš užmiegant, bet guodžia žinojimas, jog abi dar patirsime akimirkų, šildančių širdį. Dabar pasakyti "ačiū" už visa, ką davei, neužtenka pasaulio žodžių. Esi labiausiai šeimai atsidavęs žmogus. Mano autoritetas - mano mama. Todėl noriu dovanoti priežastį kasdien manimi didžiuotis, kasdien šypsotis ir tūkstantį šiltų apkabinimų, kartais be priežasties, nes juk meilei parodyti priežasties nereikia, tiesa? Šiandien suprantu, kokią didelę reikšmę mano gyvenime turi mama, angelas sargas, besiaukojantis ir sergintis mane. Esu Tau ne viena. Dabar ir sesutė dovanoja pačios darytas dovanėles. Ir kasdien Tave mylėsime vis karščiau, ir atsidėkosime už visas dovanas, nes žinome, koks stebuklas Tu esi.
Tavo Martyna
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą