Mėgaukis gyvenimu (1)

Apie malonumus visuomenėje egzistuoja daugybė mitų ir keistų įsitikinimų, kurių dalis lengvai gali būti priskiriama iracionalioms nuostatoms.

Šių klaidingų įsitikinimų ypatumas tas, kad jie dažnai suformuoja priešingas pagal prasmę poras. Pabandykime panagrinėti dažniausiai pasitaikančius "poliarinius" įsitikinimus.

Malonumai daug kainuoja

Kad malonumai visiškai priklauso nuo pinigų gausos, - toks pat klaidingas įsitikinimas, kaip ir tvirtinimas, jog laimingi tik tie, kurie nesuka sau galvos dėl materialinės gerovės.

Reklama mums atkakliai perša mintį, neva malonumai glaudžiai susiję su vartojimu, o vartojimas reikalauja materialių išlaidų. Kitaip tariant, mokėkite pinigus - ir būsite laimingi. Kuo daugiau sumokėsite - tuo daugiau malonumo gausite. Štai svarbiausia idėja, turinti priversti žmones atsisveikinti su pinigais.

O ką, - paklausite, - argi ne taip ir yra?

Taip. Tačiau su sąlyga, kad, pirma, žmogus nusipirks būtent tai, kas jam suteiks malonumo, o antra - jis sugebės patirti malonumą, nes žino pasitenkinimo taisykles ir jų laikosi.

Idėja apie neatsiejamą ryšį tarp vartojimo ir malonumo dažnai atsiskleidžia kitu įsitikinimu - taip pat dažnai naudojamu reklamos industrijos meistrų.

Kuo daugiau - tuo geriau

Mažu nepasisotinsi. Mintis, kad gavęs trokštamą objektą gali mėgautis juo be galo be krašto, yra tik iliuzija.

Netgi kasdienybėje nesunku pamatyti, kad ilgalaikis naudojimasis objektu sumažina malonumo jausmą. Nepaisant to, daugelis žmonių bando išgauti pasitenkinimo kaupdami (pinigus, automobilius, nuo jų priklausomus žmones) ir sykiu naikindami savo sugebėjimą mėgautis.

Kartais siekis pakeisti malonumą jo objektais priveda prie vadinamojo piktnaudžiavimo substancija. Bevaikė šeima statosi keturių aukštų namą su 23 kambariais ir trimis voniomis. Didžiulių pastangų reikalaujanti namo priežiūra tarsi "kompensuoja" potencialiai galimą malonumą gyventi "jaukiame lizdelyje".

Jeigu sąmonėje įvyksta pasitenkinimo pakeitimas užvaldymu, t. y. žmogaus gauna malonumo vien iš objekto turėjimo, atsiranda toks nemalonus dalykas, paprastai vadinamas šykštumu.

Piktnaudžiavimas substancija

Dažnai siekis gauti malonumo kaupiant objektus priveda prie to, kad daugybė laiko ir energijos išeikvojama, pavyzdžiui, tam, kad iš dviejų kambarių buto šeima persikeltų į trijų ar keturių. Galiausiai visi su nostalgija prisimena laimingą gyvenimą mažame butuke...

Siekis didinti malonumo objektų kiekį dažnai neatitinka malonumo kokybės. Daug pinigų reiškia daug rūpesčių, kurie ne visada suteikia galimybę mėgautis tais pačiais pinigais.

Turėjimo džiaugsmas turi tokį trūkumą, kad pasitenkinimas visiškai priklauso nuo malonumo objekto būklės (substancijos). Žmogus svajoja apie paskutinio modelio automobilį ir patiria trumpalaikį malonumą pirmosiomis jo įsigijimo minutėmis (o kartais nė to nėra). Tačiau pardavimo akimirką mašinos kaina krenta iš karto trečdaliu (jos neįmanoma parduoti už tuos pinigus, kurie už ją sumokėti), ir tą pat akimirką mašina (o sykiu ir pasitenkinimas ja) ima gesti.

Mašinos savininkas jau pastebi beveik nematomus įbrėžimus, purvą ant antvožo, variklio pertrūkius, ir mašina iš pasitenkinimo objekto virsta rūpesčių ir kančių objektu.

Reklama meistriškai pameta kankiniui mintį apie piktnaudžiavimą substancija - naują, dar geidžiamesnę svajonę, virstančia nauju tikslu, kuris neišvengiamai praras reikšmę jo užvaldymo akimirką.

Paprasta mintis, kad malonumas - mūsų viduje ir priklauso tik nuo reikšmės, kurią mes patys suteikiame vienam ar kitam dalykui, tokiems žmonėms net nešauna į galvą. Nuolatinis lyginimasis su "laimingesniais" turėtojais ir vartotojais verčia juos nuolat kentėti.

Ne visiems skirta būti laimingiems

Įprotis sieti pasitenkinimą su fiziologinėmis savybėmis - išore, sveikata - taip pat yra klaidingas.

Gausybė sveikų, gražių ir absoliučiai visaverčių (fiziologine prasme) žmonių psichologams smulkmeniškai pasakoja apie savo nelaimingą gyvenimą.

Žmogus, įpratęs pastebėti tik negatyvius dalykus savyje ir aplinkiniuose, visada atras, dėl ko pasikamuoti.

Tik kartais pasitenkinimas būna susijęs su rūpesčių nebuvimu. Ramybė ir gerovė greitai nusibosta, o sveikata ir fizinė būklė labiau susijusi su mūsų požiūriu į jas.

Susikoncentravę į savo trūkumus, netgi labai sveiki žmonės atras priežastį būti nelaimingi.

Gerai ten, kur mūsų nėra

Arba "Anksčiau buvo geriau".

Pasitenkinimo įpročių nebuvimas dažnai priveda prie to, kad žmogus priskiria kaltę už savo kančias jį supančiai aplinkai.

Pavyzdžiui, jis mano, kad gimė ir gyvena ne toje šalyje ir ne tuo laiku, kad galėtų jausti pasitenkinimą.

Psichologų, kurie dirba su imigrantais, pasiekusiais savo tikslą ir įsikūrusiais svetur, patirtis rodo, kad savo problemas jie atsivežė su savimi.

Galbūt tai jiems padės išmokti mėgautis savo gyvenimu. O jeigu to nenutiks, tuomet idėja, kad "gerai ten, kur mūsų nėra", privers juos judėti toliau keičiant miestus ir šalis.

O dėl keliavimo laiku - čia, be psichologinių problemų, egzistuoja ir visiškai objektyvūs sunkumai.

Perfekcionizmas ir vartotojiškumas

Siekis visada būti pirmam, visur suspėti gali sugadinti gyvenimą bet kam.

Kad ir kokie aukšti būtų ir teisingi tikslai, kartais jie provokuoja tokius ne itin malonius jausmus, kaip pavydas ir menkavertiškumo pojūtis. Tiksliau - anksčiau ar vėliau perfekcionizmas neišvengiamai šiuos jausmus sukels.

Galiausiai įkyriai vartotojiškos visuomenės kultivuojama įsigijimo aistra taip pat gali būti priskirta malonumo kliūtims.

Kategoriškas įsigijimo susiejimas su malonumu, toks naudingas prekių gamintojams, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo neginčijama tiesa. Ar yra žmonių, kurių džiaugsmas nepriklauso nuo turėjimo (namo, mašinos, madingų drabužių)? Žinoma, yra. Jie išmoko mėgautis gyvenimu.

Kad būtume visiškai sąžiningi, turėtume paminėti daugybės tyrimų duomenis, kurie liudija: kuo daugiau pajamų - tuo mažiau rūpesčių dėl išgyvenimo, dėl komfortiško egzistavimo.

Daug uždirbantys žmonės paprastai labiau patenkinti gyvenimu, mato geresnes ateities perspektyvas. Tam, kuris turi daugiau pinigų, daug daugiau ir prieinama. Turtingi rečiau būna vieniši, jie paprastai turi daug draugų.

Tačiau daugiau pinigų sykiu reiškia ir daugiau rūpesčių, ir daugiau nerimo, ir pavojaus. Dažnai, padaugėjus pajamų, prarandami seni draugai, dingsta meilė.

Tiesioginio ryšio tarp pinigų ir laimės nėra. Ir kažin ar kas nors rimtai imtųsi tvirtinti, jog už pinigus perkami žmogiškieji santykiai ir kad gali parodyti parduotuvę, kurioje parduodama laimė.

Apie mėgavimosi taisykles - kitą šeštadienį.

Parengė Vilma Skiotienė