Menas būti laimingam darbe

Menas būti laimingam darbe

Laimingo darbo institutas - taip vadinasi nauja nepriklausomų tyrimų organizacija, kuri duris atvers šį rudenį. Kalbamės su instituto įkūrėja, laimės psichologijos ir darbdavių įvaizdžio eksperte Inesa Daugintaite. Jos teigimu, esminis darbdavių patrauklumo ir konkurencingumo matas yra darbuotojų laimė. Tad ją ir bus siekiama padidinti.

- Kopenhagoje gyvuoja visame pasaulyje garsus Laimės tyrimų institutas. Kuo Laimingo darbo institutas yra susijęs, galbūt panašūs principai?

- Skandinavų patirtis yra įspūdinga. Laimę jie tiria ir matuoja ne tik darbe, bet ir gyvenime įvairiais aspektais.

Nuostabu, kaip didinamas kiekvieno žmogaus sąmoningumas ir atsakomybės jausmas būti laimingam, o rezultatai integruojami formuojant šalies politinius ir ekonominius sprendimus.

Laimingo darbo institutas, kaip ir Kopenhagoje gyvuojantis, sieks dalytis kuriamu turiniu ir žiniomis bei plės laimės darbe sąvoką. Laimės tyrimų institutas yra įkvepiantis pavyzdys, tad šiuo metu kaip tik ieškome galimybių su jais bendradarbiauti.

- Jaunesnioji šalies karta pradėjo aktyviai svarstyti, ar yra laiminga darbe. Senoji karta, regis, sau tokio klausimo nė neužduodavo - visą gyvenimą pradirbdavo tame pačiame darbe. Ar besiformuojantys pokyčiai ir paskatino susikurti institutui būtent dabar?

- Kol kas dar sunku pasakyti, kuo skiriasi vyresnės kartos ir jaunesnės kartos laimė darbe, kurie elementai lemia pasitenkinimą.

Viliuosi, kad ilgalaikiai tyrimai suteiks išsamios ir objektyvios informacijos. Bendraudama su aplinkiniais laimės darbe tema pastebiu, kad ne visi atvirai kalba apie tai, kas darbe teikia džiaugsmą.

Vienintelis suprantamas ir apčiuopiamas dalykas yra alga, organizacijos stabilumas ir žinomumas.

Tačiau, kai prabylame apie darbo keitimo priežastis, paaiškėja, kad labiausiai nepasitenkinimą kelia vadovavimas ir darbo prasmės nebuvimas.

Jaunesni darbuotojai užduoda daugiau klausimų darbdaviui, į kuriuos ne visada gauna atsakymus.

Vyresnės kartos darbuotojai linkę labiau susitaikyti su padėtimi darbe, kuri neteikia džiaugsmo, ir dirbti iš pareigos, nekeliant klausimų.

Ypač kai darbdavys ir neklausia. Čia ir atsiranda vyresnės ir jaunesnės kartos darbuotojų ir darbdavių nesusikalbėjimas.

Laimingo darbo instituto idėja gimė iš sukauptos patirties, atliktų tyrimų gausos, akademinių tikslų bei noro pasiūlyti rinkai daugiau prasmės, daugiau žmogiško santykio, kuris galimas tik grįžtant prie kiekvieno darbuotojo laimės ištakų.

- Kokiais metodais bus tiriama, matuojama laimė darbe?

- Instituto metodologija padeda darbuotojų laimę objektyviai išmatuoti, išsiaiškinti jos svarbiausias dedamąsias, taisyti darbovietės trūkumus bei didinti darbdavio patrauklumą.

Darbuotojų laimės nustatymas prasideda objektyviais, nešališkais ir patikimais esamos padėties tyrimais, leidžiančiais įvertinti bendrą organizacijos kultūrą ir darbdavio patrauklumą esamų bei potencialių darbuotojų akimis.

Sukurtas „Darbuotojų laimės indekso“ tyrimas susideda iš 10 elementų. Jis nagrinės lyderystę, darbo aplinką, grąžą, socialinę atsakomybę, tobulėjimo galimybes, darbo prasmę, gerovę (darbo ir asmeninio gyvenimo balansą), santykius su kolegomis, organizacijos stabilumą ir smagumą dirbti.

Instituto atliktos analizės rodo, kad būtent šių elementų derinys sukuria lemtingą laimės pojūtį darbe, kuris yra sakrali vertybė kiekvienam darbuotojui.

- Kaip atsirinksite darbovietes, darbuotojus - tyrimo objektus, kaip viskas vyks?

- Kurdami įrankį išsikėlėme tikslą, kad jis būtų paprastas, suprantamas ir prieinamas kiekvienam darbdaviui, kuris turi įkūręs darbo vietas.

Tad dalyvauti tyrimuose galės visos organizacijos, nepriklausomai nuo dydžio, sektoriaus, industrijos ar geografijos.

Vidutinės ir stambios kompanijos turės galimybę gauti rezultatų palyginimus tarp įmonės padalinių.

Anoniminės apklausos bus vykdomos darbdavių užsakymu apklausiant visus darbuotojus, kurie dirba organizacijoje. Gauti rezultatai gali būti palyginami su rinkos ir šalies vidurkiais bei papildomai kokybiniu tyrimu - informacija iš pokalbių su darbuotojais.

- Teigiate, kad Laimės institutas yra atviras kūrybingiems, smalsiems bei idėjų turintiems žmonėms, norintiems prisijungti prie veiklos. Kokia forma galima prisijungti?

- Institutas skirtas visiems: žmogui, verslui ir valstybei, tai - žmonių institutas. Atvirumas yra viena iš kertinių mūsų vertybių.

Mums įdomios įvairios bendradarbiavimo formos - nuo bendrų projektų iki konferencijų, nes palaikome bendruomeniškumo idėją - jei norime pokyčių valstybėje, žmonių galvose, pradedame ir mes - nuo vidaus.

Institute sieksime suburti ekspertų-partnerių komandą, kuri teiks ekspertinę nuomonę apie laimės darbe sudedamąsias dalis, kviesime savanoriauti seminaruose, renginiuose ar kasdienėje veikloje.

Norinčius gilintis į organizacijų psichologijos, žmogiškųjų išteklių valdymo, darbdavio įvaizdžio ar sociologijos temas skatinsime atlikti praktiką, domėtis tyrimais.

Organizacijas, mokslo įstaigas, universitetus kviesime prisijungti ir kartu plėtoti tyrimus bei kitus įrankius laimei darbe matuoti.

Lietuvoje yra tiek daug kūrybinio potencialo - norime drauge jį paversti energija, kuri sujungtų bendruomenes.

Būdami atviri idėjų turintiems žmonėms ir su visais norinčiaisiais pasidaliję žiniomis tikrai užauginsime sąmoningesnę, kritiškesnę ir geresnę visuomenę.

- Tyrimai bus daugiau skirti darbuotojų laimei didinti ar įmonių, kaip laimingų darbo vietų, efektyvumui skatinti?

- Tyrimai, kaip įrankis, bus skirti verslo, valstybinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms, kurios siekia geriau suprasti savo darbuotojus. Rezultatų pagalba bus galima analizuoti, kurios laimės darbe sudedamosios dalys yra labiausiai keliančios pasitenkinimą ir kurios mažiausiai. Organizacijų vadovai, personalo, marketingo ir komunikacijos specialistai tokiu būdu gaus informaciją, kuria naudojantis galės kurti patikimą darbdavio įvaizdį ir prekės ženklą.

- Ar darbdaviai Lietuvoje yra pasiruošę išgirsti, kiek laimingi ar nelaimingi jų įmonėse jaučiasi darbuotojai?

- Verslo įmonės tampa vis atviresnės, vienos dėl darbuotojų stokos, kitos dėl humaniškos personalo valdymo politikos. Lietuvoje po truputį jau atsiranda praktika elgtis su darbuotojais kaip su klientais.

Organizacija žinodama, ką labiausiai vertina darbuotojai, gali formuoti darbo vertės pasiūlymus esamiems ir naujiems darbuotojams.

Taip skatinamas esamų darbuotojų lojalumas, o naujos darbo vietos greičiau užpildomos.

Labiausiai savo darbuotojus, kaip klientus, vertina tarptautinės ir technologijų kompanijos.

Sunkiausias uždavinys atverti valstybines organizacijas. Čia matome didelę prasmę ir iššūkius.

- Kas dirbs institute ir ką veiks?

- Institutas sieks suburti mokslininkus ir tyrėjus, bendradarbiaus su organizacijų psichologais ir sociologais.

Jau dabar kalbamės su socialinės atsakomybės, vadovavimo, darbo aplinkos ir atlygio ekspertais, kurie teiks įžvalgas ir dalyvaus bendruose projektuose. Institutas bus nedidelis, bet tikimės, kad kartu su investicijomis jis pamažu augs.

Šiuo metu turime sutelkę kūrybiškų žmonių komandą, kuri atlieka tyrimus, vysto prekės ženklą, bendrauja su partneriais ir klientais, užsiima ryšiais bei komunikacija.

- Kaip darbuotojai patys galėtų paskatinti savo įmonę, darbdavį gerinti sąlygas ir siekti laimės darbe?

- Iniciatyvumas ir dalijimasis turimomis mintimis su darbdaviu gali padėti siekti bendros laimės darbe, nes už šį jausmą atsakingos abi pusės - darbuotojas, kuris priima sprendimus dėl savo gyvenimo veiklos, ir darbdavys, kuris turi įsteigęs darbo vietas. Verslas yra mainai. Darbuotojai „parduoda“ savo laiką, žinias, įgūdžius.

Darbdavys moka atlyginimą, suteikia sąlygas, parenka vadovus, kolegas, puoselėja atitinkamas vertybes.

Vykdant šiuos mainus, dažnai įvyksta lūkesčių neatitikimas. Darbuotojai tikisi vieno, o darbdaviai kito.

Darbuotojai pirmiausia gali atvirai kelti klausimus apie tai, kas juos daro laimingus ir nelaimingus darbe, ir ieškoti tinkamų mainų formos. Ne visuomet sąlygų gerinimas taip, kaip suvokia darbdavys, atneša didesnį pasitenkinimą darbuotojams. Vienam klientui tyrimą kartojau jau ketvirti metai iš eilės.

Su nekantrumu laukiau, koks bus darbo sąlygų skalės padidėjimas šiemet, nes organizacija persikėlė į naujai įrengtą erdvų biurą. Mano nuostabai, rodiklis nebuvo ženkliai didesnis.

- Pasirodžiusi naujiena apie šio instituto susikūrimą sukėlė diskusijų internete. Laimė - individualus dalykas. Kaip objektyviai ją įvertinti?

- Drąsu būtų teigti, kad sukursime unikalų, vienintelį būdą laimei matuoti ir visus darbdavius ir darbuotojus padarysime laimingus. Pritariu, kad laimė subjektyvus dalykas, kaip ir kiekvienas žmogus yra skirtingas. Instituto tikslas yra keisti supratimą apie vertę darbe.

Kai prekių ir paslaugų technologijos, kaina ir kokybė darosi panašūs, vienintelis nepralenkiamas pranašumas gali būti laimingi darbuotojai. Laimės darbe tyrimo įrankis pagelbės labiau susikalbėti darbuotojams ir darbdaviams, kas daro juos laimingus, matuos progresą.

Patraukliems darbdaviams teiks objektyvią informaciją apie įmonės patrauklumą lemiančius veiksnius, kuriuos įvertins ir patvirtins darbuotojai.

- Ką kiekvienas žmogus gali padaryti, kad pasijustų laimingesnis? Kalbu nebūtinai apie darbą.

- Aš asmeniškai jaučiuosi laiminga dirbdama gėlių apsuptyje - savo kabinete, Senamiestyje. Žinau, kad savo darbu keičiu pasaulį, darau jį geresnį, padedu, kuriu naujas vertes. Jaučiu, kad mano akys spindi, kai asmeniškai tobulėju ir galiu atsigręžusi atgal pamatyti, kad tai, ką sugalvojau, pavyko įgyvendinti, nors iš pradžių buvo nedrąsu.

Patinka atrasti naujus dalykus ir papasakoti kitiems, kiek yra naujų metodų, metodikų ir programėlių, kurios daro mus išmanesnius.

Na, o kiekvienas žmogus pirmiausia turi būti atviras pats sau: ko nori, ką gali, ko sieki, kas teikia laimę.

Antra, svarbu suvokti, kieno yra galutinė atsakomybė už tai, kad jaustumeis gerai. Trečia, turi būti atviras su aplinkiniais, kurie sėdi „laimės dirbtuvėse“ kartu. Absoliutus pasitenkinimas gyvenimu, o tuo pačiu ir darbu, tikriausiai yra neįmanomas.

Svarbiausia atskirti situacijas, kuomet reikia peržengti komforto ribas, pabūti diskomforte tam, kad pasiektum tikslą.

Gali būti, kad tikrasis džiaugsmas gyvenimu slypi visai ne ten, kur galvojai, todėl reikia būti lanksčiam, atsiverti galimybėms ieškant gyvenimo ir darbo balanso.

- Esate laimės psichologė. Kas tai yra, kokiais principais dirbate, ko mokote?

- Laikau save tyrinėtoja, kuri ieško atsakymų ir sprendimų, kas daro žmones laimingus darbe. Pagrindinis mano siekis yra keisti supratimą apie darbo vertes.

Sutikau daug žmonių, kuriems atlygis yra pagrindinis motyvas dirbti.

Sutinku, kad tai yra labai svarbu.

Tačiau noriu sukurti įrankį, kuriuo naudojantis atsirastų daugiau temų per darbo interviu pokalbius, o darbo skelbimų skiltyse „darbdavys siūlo“ galėtume rasti tikrąsias darbo vertes, o ne standartines frazes apie laiku mokamą atlygį ir visas darbo priemones.

Šiandieninėje dinamiškoje darbo aplinkoje reikia mokytis nuolat aktyviai klausytis, žinoma, tai iššūkis vadovams, tačiau - ir vieta kūrybingiems sprendimams.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder