Pirmajame tokio pobūdžio nacionaliniame tyrime Arkanzaso universiteto mokslininkai peržiūrėjo federalinę duomenų bazę, kurioje yra maždaug tūkstantis JAV ligoninių. Jie tyrė sudaužytos širdies sindromą tarp vyrų ir moterų.
Sudaužyta širdis ar, kitaip tariant, širdgėla, yra būsena, kurią sukelia stresinės situacijos, pvz., išsiskyrimas arba mylimojo netektis. Jos sukelia streso hormonų antplūdį, kuris gali sukelti laikiną širdies išsiplėtimą ir funkcijų sutrikimą.
Nors daugelis sudaužytos širdies sindromo aukų po kelių savaičių pasveiksta, retais atvejais šis sindromas baigiasi mirtimi.
Dr. Abhishek Deshmukh ir jo kolegos Arkanzaso universitete rado 6229 šio sindromo atvejus per 2007-uosius metus. Iš jų tik 671 buvo vyras.
Atsižvelgus į aukštą kraujo spaudimą, rūkymą ir kitus rizikos faktorius, kurie gali paveikti širdies būseną, rezultatai parodė, jog moterys vidutiniškai 7,5 karto daugiau linkusios patirti šį sindromą nei vyrai.
Išvados taip pat parodė, jog moterims rizika patirti sudaužytos širdies sindromą kyla su amžiumi.
Moterys, jaunesnės nei 55 metai, tikėtina, sindromą kenčia 9,5 karto dažniau nei vyrai, o moteris, sulaukusias daugiau nei 50 metų, ši būklė kamuoja triskart dažniau.
Mokslininkai nesugebėjo tiksliai paaiškinti, kodėl moters širdis yra daug jautresnė emociniam stresui.
Viena teorija teigia, jog svarbų vaidmenį atlieka hormonai. Kita teorija - vyrai savo plaukų ląstelėse turi daugiau adrenalino receptorių nei moterys, tad galbūt vyrai pajėgia susitvarkyti su stresine būsena geriau ir lengviau pakelia cheminį antplūdį, kurį ši būsena skleidžia, - mano A. Deshmunkh.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą