"Mes gyvename Žemėje ne tam, kad būtume laimingi. Varomoji žmonijos evoliucijos jėga visada buvo tik viena: troškimas išgyventi, - sako gydytojas ir vienas populiariausių humoristų Vokietijoje Eckartas fon Hirschhausenas, kurio knyga "Laimė retai kada vaikšto viena..." ("Glück kommt selten allein...") išplatinta milijoniniu tiražu.
Fon Hirschhausenas išeina į sceną. Rankose - gydytojo sakvojažas. Ant stalo - lempa ir krūva pacientų kortelių. Tačiau šįkart šiandien šios "ligos istorijos" - atvirukai, ant kurių žiūrovai, skaitytojai, gerbėjai užrašė laimingas savo gyvenimo akimirkas.
"Laimingiausia mano gyvenimo akimirka - kai man pranešė, kad mano vyrui ne infarktas, o tik apsinuodijimas alkoholiu."
"Aš pasijutau iš tikro laimingas tada, kai žmona, nepaisant mano knarkimo, galų gale sugrįžo į mudviejų lovą: manyčiau, kad iš meilės..."
"Laimė - tai labai individualu, - reziumuoja gydytojas. - Mes gyvename Žemėje ne tam, kad būtume laimingi. Varomoji žmonijos evoliucijos jėga visada buvo tik viena: troškimas išgyventi. Jeigu jūs dabar tai išties išgirdote ir pajutote, vadinasi, jūsų protas savo darbą atliko. Sveikinu.
Laimės momentai tik padeda mums padidinti savo šansus išgyventi. Todėl maistas teikia tiek pat malonumo kaip seksas..."
"Štai tikrasis laimės šaltinis, - sako lektorius kišdamas ranką į sakvojažą. Tikriausiai ištrauks savo knygą. Ne, tai kažkas kita. - Tai dėkingumo ir laimės dienoraštis. Jame vakarais arba bent kartą per savaitę reikia parašyti keletą eilučių apie išgyventas laimės minutes.
Kas šiandien buvo gerai? Kas buvo geriau negu tikėjaisi? Už ką šiandien esi ypač dėkingas likimui? Šie trumpi įrašai gali ilgam pagerinti nuotaiką. Vienas, pavyzdžiui, parašys: "Atsibudau. Mylimoji šalia." Kitas pasižymės: "Atsibudau. Mylimosos nėra." Trečias: "Atsibudau. Mylimosios kaip nebuvo, taip ir nėra."
Pareiga sau ir kitiems
"Pasitenkinimą galima reguliuoti, pakelti jo lygį. Aš turiu galvoje ne kiekybę, bet intensyvumą. Kuo labiau pats save kankinu tuo, kad iš šaldytuvo išimu mažytę porcijytę savo mėgstamų ledų, užuot sugriebęs visą paką, tuo stipresnis bus džiaugsmas vėliau suvalgyti dar vieną tokią pat mažulytę porcijytę."
Pareigos jausmas kitų atžvilgiu, Eckarto fon Hirschhauseno nuomone, taip pat gerina nuotaiką: "Pagerina, jeigu nepamirštate ir savęs. Nepamirškite pateikti sau klausimus ir atsakyti į juos: ar pakankamai pasirūpinau šiandien savimi? Ar patenkinau pagrindinius savo poreikius? Skaniai pavalgiau? Kada paskutinį kartą buvau gryname ore? Kada paskutinįkart miegojau? Su kuo miegojau? Ir svarbiausia: kodėl?"
Šaltinis: Deutsche Welle
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą