Psichologės patarimai ne tik vaikams, patiriantiems patyčias, bet ir tėvams bei mokytojams

Patyčios – žeminantis ir gyvenimą juodinantis reiškinys. Jos netyla net šalį stingdant pandemijai. Dėl karantino iš namų turintys mokytis vaikai, patyčias perkėlė į elektroninę erdvę. Nusiskundimų dėl patyčių internete sulaukia ir pagalbą vaikams teikiančios linijos – „Vaikų linija“ bei „Pagalbos vaikams linija“. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Kristina Lekavičiūtė kviečia suaugusiuosius ir vaikus nesitaikstyti su patyčiomis, mokytis jas atpažinti ir laiku užkirsti joms kelią.

„Patyčias patiriantys vaikai išgyvena nuolatinę įtampą, pažeminimą, stresą, nerimą. Patyčios glaudžiai susijusios ir su depresija, menku savęs vertinimu ar net suicidinėmis mintimis. Iš bendraamžių ar vyresniųjų patiriamos patyčios yra viena iš priežasčių, pastūmėjančių paauglius net į savižudybę. Nulinė tolerancija patyčioms – ypatingai svarbi. Kviečiu tėvus, pedagogus ir visus suaugusiuosius bei vaikus nebūti abejingus patyčioms. Pastebėjus patyčias, būtina kreiptis pagalbos, imtis visų priemonių, kad jos liautųsi“, – sako psichologė.

Pasaulio sveikatos organizacijos 2017–2018 duomenimis, patyčias elektroninėje erdvėje Lietuvoje patyrė 25 proc. berniukų ir 19 proc. mergaičių. Pasak specialistų, tikėtina, kad panašus procentas vaikų ir karantino laikotarpiu susiduria su elektroninėmis patyčiomis, nes patyčių mastas greitai nesikeičia.

Elektroninių patyčių formos

Elektroninės patyčios – tai agresyvus ir tyčinis elgesys virtualioje erdvėje, kuriuo siekiama pažeminti, įskaudinti, išgąsdinti kitą. Dažna elektroninių patyčių forma yra viešas įžeidinėjimas, pavyzdžiui, socialinio tinklo profilyje yra užrašomi įvairūs keiksmažodžiai, vaikas viešai pravardžiuojamas. Taip pat pasitaiko ir šmeižimo atvejų, kai apie vaiką ar jų grupę yra skleidžiami gandai, pavyzdžiui du bendraklasiai yra pavadinami „pora“, kitiems bendraklasiam siuntinėjamos žinutės su šia išgalvota informacija.

Elektroninėje erdvėje taip pat pasitaiko apsimetimo kitu asmeniu atvejų ir kenkimo kito reputacijai. Pavyzdžiui, apsimetus kitu bendraklasiu, klasės mergaitėms siuntinėjamos užgaulios žinutės su keiksmažodžiais.Taip pat pasitaiko, kai apgaulės būdu išgaunama asmeninė informacija ir paviešinama kitiems. Tai gali būti asmeninės nuotraukos, video filmukai, prisijungimo duomenys ir kita svarbi vaikui informacija, kuria jis nenori dalintis su kitais. Arba viešinami kitų asmenų nufotografuoti ar nufilmuoti su vaiku susiję vaizdai.

Dar viena patyčių elektroninėje erdvėje forma – atstūmimas ir nepriėmimas į draugų grupę forumuose, socialiniuose tinkluose ar pašalinimas iš jų. Pasitaiko ir internetinio persekiojimo, kuomet vaikui grasinama kaip nors pakenkti, tarkime, sumušti, arba teigiama, kad vaikas yra paslapčia stebimas, nuolat komentuojama jo veikla socialiniuose tinkluose.

Kaip atpažinti, kur patyčios, o kur nekalti juokai?

Neretai susiduriama, kad skriaudėjas bando savo elgesį pateisinti sakydamas, kad tai buvo tik juokai, nenorėjo įžeisti kito ir nemanė, kad tai žeidžia, kad tai buvo tik išreikšta nuomonė. Psichologė K. Lekavičiūtė pabrėžia, kad elektroninės patyčios yra agresyvus, pasikartojantis, tyčinis elgesys virtualioje erdvėje.

„Reikia suprasti, kad kai norima pajuokauti, linksma būna visiems. Tačiau jei vaikas patiria patyčias, jam linksma nebūna, būna skaudu ir liūdna. Elektroninėms patyčioms pradėti užtenka vieno veiksmo: negražaus komentaro, žeidžiančio laiško, juokingos nuotraukos. Vėliau ši informacija plinta virtualioje erdvėje, kiti žmonės ją komentuoja ir persiunčia. Tai aštrina patyčias patiriančio vaiko situaciją ir gali versti kas kartą iš naujo išgyventi baimę, gėdą ir kitus neigiamus jausmus“, – aiškina psichologė.

Pasak jos, dažnai vaikai, kurie patiria patyčias, išgyvena nuolatinę įtampą, stresą, būna prislėgtos nuotaikos, skundžiasi galvos, pilvo skausmais, turi miego sutrikimų. Patyčios gali sukelti depresiją ar net pastūmėti į savižudybę.

Patarimai vaikams, jei iš jų tyčiojamasi arba jei pastebi, kad tyčiojamasi iš kitų

Pasak K. Lekavičiūtės, labai svarbu, kad vaikas praneštų suaugusiajam, kuriuo pasitiki, kas nutiko internete ar mobiliajame telefone. Apie žeminantį elgesį taip pat reikia pranešti svetainės, socialinio tinklo ar žaidimo administratoriui, blokuoti asmenį, kuris žemina ir skaudina. Taip pat svarbu išsaugoti žeminančias žinutes ar vaizdus – jų gali prireikti kreipiantis pagalbos.

Psichologė patyčias patiriantiems vaikams pataria atsitraukti nuo interneto bent trumpam – nuveikti ką nors kita, kas džiugina ar padėtų pasijusti geriau.

Vaikai, pastebintys, kad iš kitų tyčiojamasi, kviečiami neprisidėti prie patyčių – nekomentuoti, nesidalinti, nereaguoti į žinutes, kurios gali ką nors įžeisti ar nuliūdinti, taip pat kviečiami įvardinti ir kitiems, kad prie žeminančio elgesio neprisidės ir pranešti suaugusiesiems, kuriais pasitiki, bei pranešti svetainės, socialinio tinklo ar žaidimo administratoriui.

Patarimai tėvams, jei iš jų vaiko tyčiojamasi

Psichologė K. Lekavičiūtė visų pirma pataria tėvams kuo daugiau kalbėtis su savo vaiku, kad galėtų sužinoti apie vykstančias patyčias. rodyti vaikui empatiją, stengtis bendrauti nekritikuojant ir nekaltinant, net jei tėvams atrodo, kad patyčios prasidėjo po vaiko neatsargaus ir neapgalvoto elgesio. Bet kuriuo atveju, vaikui svarbu jaustis išgirstam ir priimtam.

Patariama išsaugoti patyčių įrodymus, t. y. skriaudėjo laiškus ir žinutes, padaryti ekrano kopiją. Išsaugojus įrodymus, jei neketinama kreiptis į policiją, žeidžianti informacija gali būti pašalinama iš elektroninės erdvės. Jei dėl patyčių ketinama kreiptis į policiją, būtina tai padaryti kuo greičiau. Kartu galima pasikonsultuoti su teisėsauga (epolicija.lt), kaip išsaugoti elektroninių patyčių įrodymus, kad jie būtų pakankami.

Skriaudėjai gali stengtis išlikti anonimiški, neatskleisti savo vardo ir pavardės, naudotis slapyvardžiu. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į interneto paslaugų teikėją arba į policiją, kad skriaudėjai būtų identifikuoti.

Gali būti vertinga parašyti trumpą laišką (žinutę) skriaudėjui ir įspėti – jeigu jis nenustos tyčiotis, kreipsitės į atitinkamas institucijas. Svarbu nesivelti į platesnes diskusijas su skriaudėju. Jeigu skriaudėjai yra vaiko bendraklasiai ar tos pačios mokyklos mokiniai, vertėtų kreiptis į ugdymo įstaigos personalą ir kartu pasitarti, kaip spręsti problemą dėl kilusių elektroninių patyčių.

Tėvai taip pat kviečiami kartu su vaiku pasižiūrėti, kaip vaikas konkrečiame žaidime, socialiniame tinkle galėtų išvengti patyčių, pvz. peržiūrėti privatumo nustatymus, kaip pranešti apie netinkamą turinį, blokuoti siuntėją ir panašiai.

Patarimai mokytojams, jeigu sužino, kad iš auklėtinio tyčiojamasi

Mokyklos darbuotojų veiksmai, kurių reikia imtis pastebėjus ar sužinojus apie elektronines patyčias, turėtų būti apibrėžti mokyklos smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos plane. Reikėtų veikti pagal šį planą.

Pirmiausia reikėtų surinkti informaciją apie įvykusias patyčias. Kas skriaudžia? Kokiu būdu? Kiek mokinių įsitraukę? Kiek laiko vyksta? Jeigu yra žinoma, kas skriaudžia, tuomet kokia yra nukentėjusio-skriaudėjo santykių istorija? Kuo daugiau mokyklos darbuotojai turi informacijos, tuo aiškesnis yra veiksmų planas.

Patariama išsaugoti įrodymus – padaryti ekrano nuotrauką ar kitu būdu užfiksuoti įvykį, įvertinti grėsmę vaikui, jo sveikatai – tai gali lemti veiksmų skubumą ir būtinybę kreiptis pagalbos į policiją.

Mokyklos darbuotojai apie įvykį turėtų pranešti tėvams – tiek patyčias iniciavusio, tiek nukentėjusio vaiko. Taip pat patariama inicijuoti pokalbį su patyčias patyrusiu vaiku. Jei yra poreikis – pasiūlyti vaikui emocinę ar psichologinę paramą, aptarti jo saugumo planą: kaip jis gali apsisaugoti nuo pasikartojančių patyčių, kur jam derėtų kreiptis, jei patyčios kartosis.

Mokyklos darbuotojai turėtų pasikalbėti su patyčias inicijavusiu vaiku. Svarbu įvardinti, koks elgesys buvo netinkamas ir kuo tas elgesys įskaudino kitą vaiką, o taip pat informuoti apie pasekmes už netinkamą elgesį. Esant būtinybei, pasiūlyti emocinę ar psichologinę pagalbą.

Labai svarbu kalbėtis ir su vaikais - patyčių stebėtojais apie jų vaidmenį elektroninių patyčių situacijose, suteikti mokiniams informaciją, kokia yra jų atsakomybė patyčių situacijose ir kaip jie gali prisidėti prie elektroninių patyčių sustabdymo.