Vien pasižiūrėjusi į jas junta, kaip jai graužia tuščią skrandį. Tuomet pagalvojau - kaip puiku gyventi nekompleksuotam žmogui. Gebėjimas save mylėti tokį, koks esi, yra psichologų pamėgta rekomendacija.
Tačiau ką daryti, jei tų perkarusių mergužėlių vaizdas tiesiog stovi akyse?
"Esate reklamos auka", - pareiškė psichologė, į kurią kreipiausi norėdama išsivaduoti iš komplekso. Aš norėjau būti liekna. Išties, žiūrėdama reklamas per televiziją, kaskart galvodavau, kad tokia liekna, kaip tos dailios moterys, verdančios sriubą iš kubelių ir šveičiančios virykles "teisingais" valikliais, niekuomet nebūsiu.
Mėgstu skaniai pavalgyti, negaliu atsisakyti saldumynų. Ėmiau savęs nekęsti už tokį silpnavališkumą. Vos atsisėsdavau prie stalo, imdavo graužti sąžinė.
Mėginau sau uždrausti norėti. Darydavau tai kąsdama kiekvieną kąsnį, bet nesėkmingai. Įsijungdavo visai kitas mechanizmas - jei moralinė savijauta tokia bloga, bent pavalgysiu su malonumu. Ir valgydavau iki soties, užbaigdavau desertu.
Dietos mane veikdavo panašiai - po kelių dienų kildavo stiprus vidinis protestas ir prisivalgydavau to, ko reikalavo organizmas, o ne dieta rekomendavo.
Savigrauža ir persivalgymas - blogiausias derinys, tai supratau ir be psichologės.
Grįžusi namo, svarsčiau, kaip man pakeisti nuostatas. Psichologė patarė ir sakė, kad joks žmogus nesidžiaugia ribojimais ir draudimais. Reikia kažko kito.
Gulėjau ant sofos, žiūrėjau į lubas ir tingėjau pajudėti.
Staiga man toptelėjo išganinga mintis. Aš galiu leisti sau tingėti pasigaminti pietus, pasiimti iš šaldytuvo sūrelį, nusilupti dar vieną bananą.
Juk reikia eiti iki virtuvės, atsidaryti šaldytuvą ir t.t.
Daug maloniau, numojus ranka į vakarienę, skaityti ką tik nusipirktą knygą.
Man ši metodika puikiai tiko - kai veiki ką nors įdomaus, malonaus ar svarbaus, būtino, nėra kada dažnai varstyti šaldytuvo.
Antrasis lazdos galas - demonstratyvus tingėjimas nueiti iki virtuvės skatina tinginystę ir kitose srityse.
Tad teko išmokti griežtai pasakyti sau - "reikia".
Pasidalijau savo atradimu su drauge. Po savaitės ji džiūgavo - kilogramai ėmė tirpti. Tačiau po kelių savaičių aš turėjau progos sunerimti - ji pradėjo beveik nieko nebevalgyti.
Jau geriau laikytųsi kokios nors dietos - ten privalu periodiškai ką nors įsidėti į pilvą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą