Paprastai žmonės, sergantys chroniškomis ligomis, sugeba prie jų prisitaikyti, ir todėl kraujospūdžio šokinėjimas, cukraus arba cholesterolio kiekio kraujyje didėjimas, papildomi svorio kilogramai netrukdo jiems jaustis laimingiems.
Tas pats ir su amžiumi: tarp jaunimo patenkintų gyvenimu - vienetai. Laimės pojūtis metams bėgant tik stiprėja.
Tarp 35-mečių laimingų žmonių jau 45 proc., o po 55-60 metų - beveik 90 proc.
Sociologai mano, kad jaustis patenkintiems gyvenimu padeda geresnis savęs pažinimas ir psichologinė branda, kuri atsiranda senstant.
Kad laimės nenupirksi už pinigus, yra žinoma seniai ir to nereikia įrodinėti.
Pradinis kapitalas padeda jaustis tvirčiau ir patogiau, bet pinigų kaupimas tikrai laimės neatneša.
Tai patvirtina medicininių stebėjimų rezultatai. Londono universiteto koledžo specialistai atliko eksperimentą: dalyviai žaidė azartinius žaidimus.
Viena grupė žaidė taip, kad per kiekvieną raundą garantuotai išloštų 40 pensų.
Kita - galėjo išlošti arba 90 pensų, arba nieko. Eksperimento dalyvių smegenys buvo skenuojamos magnetinio rezonanso tomografu.
Pasirodė, kad iš anksto nulemtas kaupimas žmones daro abejingus, didžiausią susijaudinimą patiria rizikuojantys žmonės, o laimės viršūnėje atsiduria tie, kurie iš pradžių tikėjosi pralaimėti, bet netikėtai laimėjo krūvą pinigų.
Todėl paprasčiausias būdas tapti laimingiems - sumažinti lūkesčius.
Dažniausiai laimingi jaučiasi ne tie, kuriems prognozuojamai sekasi, o tie, kuriems sekasi geriau, negu tikėtasi.
Prognozuojant ateitį svarbiausia - blaiviai įvertinti savo galimybes.
Šiandien žodis „šeima“ dažnai pakeičiamas „pažįstamų ratu“. Bet daug draugų nesukuria užnugario pojūčio, be kurio neįsivaizduojamas psichologinis komfortas.
Tiesa, tai pasakytina tik apie laimingas poras. Sutuoktiniams skandalistams nėra ko tikėtis nei laimės, nei sveikatos.
Gydytojai apskaičiavo: barniai šeimoje 3 kartus didina infarkto ir insulto riziką, o pernelyg dideli partnerių ir vaikų reikalavimai gerokai didina priešlaikinės mirties riziką.
Trečioji laimės trikampio kraštinė - socialinis aktyvumas (aktyvios veiklos ir socialinių kontaktų derinys).
Dauguma žmonių laimės neįsivaizduoja be įdomaus ir gerai mokamo darbo. Žmogus - visuomeninė būtybė.
Savo gebėjimus ir galimybes jis gali atskleisti tik bendraudamas su kitais žmonėmis, o tvirtai jaučiasi tik tie, kurie pajėgia aprūpinti bent save.
Žmogaus laimės sąvoką tyrinėja filosofai, psichologai, teologai, fiziologai.
Visų mokslo šakų atstovai šį jausmą aiškina savaip, bet sutaria dėl vieno - išmokti būti laimingiems visai įmanoma. Harvardo ir Kalifornijos universitetų mokslininkai mano, kad laimė - tai virusas, kuris gyvena pagal visus užkrečiamosios ligos dėsnius.
Pasak jų, jei žmogų supa gera linkintys ir besišypsantys žmonės, tokia pasaulėjauta persiduoda ir jam.
Žmogaus šansas tapti laimingam padidėja 25 proc., jei laimingas jo geriausias draugas.
Kuo dažniau bendraujame su gyvenimu patenkintais žmonėmis, tuo didesni ir mūsų šansai būti laimingiems arba bent jau pozityviai nusiteikti.
O štai fiziologai mano, kad laimė priklauso nuo hormonų - endorfinų, serotonino ir dopamino.
Serotoninas išvaiko depresiją, didina protinius gebėjimus, naudingas vidaus organams, gerina virškinimo sistemos darbą.
Bet serotonino veikla yra glaudžiai susijusi su pasitenkinimo hormonu dopaminu ir GABA (gama-amino sviesto rūgštimi), atsakinga už atsipalaidavimo procesą.
Net vienos iš šių medžiagų trūkumas atsiliepia nuotaikai, žmogus praranda laimės pojūtį.
Kad to neįvyktų, galima pakoreguoti mitybą, didinant tam tikrų produktų dozes.
Serotonino gausu kiaušiniuose, neriebiuose sūriuose, paukštienoje, avokaduose.
Dopamino šaltinis - vaisiai ir daržovės, turintys vitamino C. GABA yra kiaušiniuose, tamsiai žaliose daržovėse, saulėgrąžų sėklose, riešutuose, bulvėse ir bananuose.
Bet laimė slypi ne tik skaniame ir kokybiškame maiste, laimė - tai ir gera nuotaika, pozityvi pasaulėjauta, streso, nerimo ir jaudinimosi nebuvimas, taip pat psichologinė ir fizinė sveikata.
Kaip išmokti būti laimingam?
Nepavydėkite ir nelyginkite savęs su kitais. Labai svarbu išmokti tenkintis tuo, ką jau turite, tai vertinti ir tuo mėgautis, nenustojant siekti daugiau.
Svetimos pergalės ir gėrybės turi sukelti ne pyktį ir susierzinimą, o motyvuoti ir įkvėpti. Siekis niekuo neatsilikti nuo kitų - vienas iš pagrindinių laimės priešų.
Nesitenkinkite tuo, ką jau turite, ir nuolatos kelkite sau naujus tikslus, tegu jie bus ir globalūs, pavyzdžiui, pasistatyti namą ar apsilankyti egzotiškoje šalyje, ir kasdieniai, pavyzdžiui, pateikti ataskaitą arba pradėti sportuoti.
Atsiminkite: tapti gydytoju, užauginti vaiką arba išsivirti sriubos - visa tai yra tikslai.
Dėl nieko nesigailėkite. Jei kas nors jau įvyko - to nebepakeisite. Galvoti apie tai, ką praeityje būtų buvę galima pakeisti - visiškai beprasmiška, geriau apmąstyti, ką galima nuveikti dabar ir ateityje.
Patys priiminėkite sprendimus ir už juos atsakykite. Niekas, išskyrus jus, nežino, kas jums yra geriau. Žinoma, patarimų kai kada verta paklausyti, bet savo gyvenimą tvarkykite patys.
Mokykitės ilsėtis, juk poilsis ir malonumai - svarbi tikrai laimingų žmonių gyvenimo dalis.
Neaukokite poilsio dėl darbo arba pinigų - pirmojo visada bus daug, o antrųjų - mažai.
Pasistenkite reguliariai turiningai atostogauti, nepamirškite kasdienio poilsio, kuris yra ne vien miegas ir laisvalaikio veikla, bet ir banalus „nieko neveikimas“.
Mokykitės atleisti ir užmiršti nuoskaudas. Juk savyje laikyti neigiamas emocijas - tas pats, kas išgėrus nuodų galvoti, kad jie nunuodys ką nors kitą.
Sportuokite, reguliariai mankštinkitės arba bent daug vaikščiokite. Įrodyta, kad patiriant fizinį krūvį smegenys sunaudoja daugiau deguonies, o organizme susidaro džiaugsmo hormonai, kurie pakelia nuotaiką mažiausiai 4 valandoms.
Rūpinkitės sveikata, juk bet kokia liga - tai bloga savijauta ir jėgų netekimas, ir yra daug paprasčiau užkirsti jai kelią, negu eikvoti jėgas, laiką ir pinigus gydantis.
Tinkamai maitinkitės, išmokite vengti kenksmingų produktų, pavyzdžiui, greitojo maisto, bet jausti malonumą valgant. Dar nė viena dieta žmogaus nepadarė laimingo, o štai skani vakarienė visai gali pakelti nuotaiką.
Mokykitės save kasdien mylėti, gerbti ir vertinti, išlaikant sveiko egoizmo ir teisingos savikritikos pusiausvyrą.
Šypsokitės, net jei nėra kam šypsotis. Fiziologai šypseną vadina geros nuotaikos mygtuku, linksma mimika atpalaiduoja raumenis ir stimuliuoja galvos smegenų sritis, atsakingas už gerą nuotaiką.
Apsupkite save pozityviais dalykais - knygomis, filmais, gražiais daiktais, pavyzdžiui, gėlėmis, nuotraukomis arba indais, klausykitės geros linksmos muzikos.
Psichologų nuomone, žmonės nesugeba pasijusti laimingi, nes nemoka jausti pasitenkinimo. Kiek žmogui duotum gėrybių ir malonumų, jam viskas negerai arba maža.
Būtent negebėjimas pasitenkinti, pasisotinti trukdo mums džiaugtis gyvenimu.
Beje, mokėjimas jaustis laimingiems susiformuoja pirmaisiais žmogaus gyvenimo metais, pradedant suprasti tokius dalykus: mama - mano, mama mane myli ir džiaugiasi, mama visada turi man pieno ir jai patinka mane maitinti.
Taip pat laimės jutimui trukdo išankstinis nusistatymas, neobjektyvus požiūris į gyvenimą, kitaip tariant, „turi būti taip ir ne kitaip“. Šablonų vaikymasis pasitenkinimo nesuteikia.
Ir apskritai laimė - tai pilnatvės jausmas, o ne „pataikymas į taikinį“.
Laimingam jaustis dar padeda dėkingumas. Sunkią gyvenimo akimirką pravartu tiesiog prisiminti, kam ir už ką esate dėkingi. Tai labai sustiprina tikėjimą, pakelia ūpą ir padeda siekti gerovės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą