Vyras po mamos padu

Vyras po mamos padu

"Perskaičiau Jūsų straipsnį apie moteris, kurios myli per stipriai. Iš tiesų ieškau informacijos apie vyrų priklausomybę nuo šeimos, mamos. Draugauju su žmogumi, kuris tik su laiku atsivėrė, ir matau gerą žmogų, tačiau kartu jo mamos neapykantą jam. Namų kol kas nepalieka, nes rūpinasi savo neįgalia močiute, kurios pinigus pasisavina mama. Idealių žmonių nebūna, tačiau ieškau sprendimų šioje Kalvarijoje."

Bet kuris suaugęs žmogus, kad galėtų gyventi normalų savarankišką gyvenimą, turi psichologiškai atsiskirti nuo savo tėvų - t. y. tapti suaugusiu ir savarankiškai priimti sprendimus.

Kartais mes norėtume rasti sprendimą už kitą žmogų. Kitaip tariant, mes ieškome būdų, kaip paveikti savo draugą arba jo mamą, kad mus netenkinanti situacija pasikeistų. Deja, nėra tokios metodikos, kuri leistų vienam žmogui taip paveikti kitą, kad jis pasikeistų. Tam reikia jo paties sprendimo ir jo paties veiksmų keičiant situaciją.

Mūsų norų ir pastangų (kuriais norėtume padaryti kokį nors poveikį) kiti žmonės gali nesuprasti, nepriimti arba netgi reaguoti į juos priešiškai. Reikalas tas, kad situacija, kuri atrodo problemiška mums, draugą ir jo mamą iš tiesų gali visiškai tenkinti (jie gi jos nekeičia). Kitaip tariant, problema egzistuoja tik mūsų akyse...

Kalbant apibendrintai, vyro nenorą "suaugti" ir atsiskirti nuo savo motinos psichologai aiškina įvairiai.

Pagal psichoanalizės tėvą Zigmundą Froidą, kiekvienas mažas berniukas trokšta tapti savo mamos riteriu, ir jeigu šis jo nesąmoningas noras sutinkamas su panieka ir pažeminimu, vėliau jis gali peraugti į baimę suartėti su kita moterimi. Šį fenomeną Froidas vadino "kastracijos kompleksu". Jeigu vyras jaučia, kad yra slopinamas, kad jam daromas spaudimas, jam nesąmoningai kyla kastracijos baimė.

Psichologas dr. Denas Kailis (Dan Kiley) rašo, jog kai kurie žmonės atsisako suaugti (priimti svarbius sprendimus, prisiimti atsakomybę) dėl vadinamojo Piterio Peno sindromo. Šį fenomeną jis plačiai išnagrinėjo savo knygoje "The Peter Pan Syndrome". Toks žmogus labai priklausomas nuo motinos, kurios atžvilgiu jaučia ir pyktį, ir kaltę.

Tapti suaugusiu, be kita ko, reiškia pripažinti, kad gyvenimas reikalauja pastangų. Kai kurie žmonės vietoj jų verčiau renkasi įprastą emocinę ar finansinę priklausomybę. Psichologai aiškina, jog tai gali reikšti didelę nesąmoningą baimę tapti atsakingam už save. Baimė gali būti tokia didelė, kad žmogus visą gyvenimą atidėlioja tą būtinybę suaugti. Jam geriau pasilikti aplinkoje, kurią jis nuo mažumės pažįsta, nei žengti pavojingą žingsnį į nežinomą realų pasaulį.

Kodėl kitus žmones tenkina tam tikra padėtis, - klausimas, kurį jie turėtų kelti patys ir patys ieškoti atsakymo.

Klausimus prašome siųsti adresu [email protected]. Dėl privačios konsultacijos galima pasiteirauti tel. 8 685 78601 (psichoterapeutė Vilma Mažeikienė).

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder