Visuomenininkės Mildos (vardas pakeistas) teigimu, šiuo metu daugiausiai akcentuojamos priklausomų žmonių problemos, bet labai mažai kalbama apie tai, kad vienas priklausomas žmogus daro įtaką vidutiniškai 6-8 artimų žmonių gyvenimui.
Milda pasakoja jau ne vieną dešimtį metų matanti, kas vyksta žmonių, susiduriančių su alkoholizmu, gyvenimuose.
"Viena žmona metų metus laukia, kol vyras po 2 savaičių "gėrimo atostogų" Klaipėdoje vėl išvažiuos kelis mėnesius dirbti į užsienį ir namuose įsivyraus ramybė. Kita grįžusi namo palieka praviras laukujes duris, nes nežino, kiek vyras išgėrė, kol ji buvo darbe, ir ar jis ne agresyvus, ar nereikia kuo skubiau dingti iš namų. O vyras - buvęs pareigūnas, kuriam, nepaisant priklausomybės, vis dar pratęsiamas leidimas turėti ginklą, tad žmona bijo skirtis, nes bijo būti nužudyta. Tėvas nerimauja, ar išgėręs sūnus ir supykęs dėl smulkmenos vėl neišdaužys bute esančių daiktų. Dukra bijo, kad į darbą neateitų girtas tėvas ir nepradėtų kabinėtis prie kolegų bei klientų. Bendradarbiai slepia kolegos "užgėrimus", dirba už jį, kad tik jo neišmestų iš darbo. Žmogus miršta ištikus širdies smūgiui ir nesulaukęs pagalbos - žmona galvojo, kad negali įeiti į butą, nes vyras vėl prisigėrė ir neįsileidžia", - tik keletą iš daugelio skaudžių istorijų trumpai nupasakoja Milda.
"Al-Anon" (alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrijos) nariai išdrįso su "Vakarų ekspresu" pasidalinti skaudžiomis savo gyvenimo istorijomis.
Gerdavo, kad sūnui liktų mažiau
"Al-Anon" nario Adomo (vardas pakeistas) gyvenimas ilgą laiką buvo toks, kad pavydėtų daugelis: mėgstamas darbas, kelionės, gražūs ir erdvūs namai, mylinti žmona ir nuostabūs vaikai. Tačiau viskas pasikeitė, kai jo sūnus tapo paaugliu. Adomas kaip šiandien pamena tą vakarą, kai sūnus pirmą kartą negrįžo namo nakvoti. Sūnaus linksmybės su draugais darėsi vis dažnesnės, jis ėmė praleidinėti pamokas, dar nesulaukęs pilnametystės su svetimu pasu lankydavosi naktiniuose klubuose, kuriuose alkoholis liejosi per kraštus. Sūnumi susirūpinęs tėvas ėmėsi gelbėjimo priemonių, tačiau, Adomo teigimu, kuo labiau jis gelbėjo sūnų, tuo greičiau jis ritosi žemyn. Vaikas tapo agresyvus, pradėjo rūkyti marihuaną, o jo veiksmai praktiškai tapo nekontroliuojami.
KLAIDOS. Didžiausios klaidos, kurias daro alkoholikų artimieji - tai reagavimas į priklausomo žmogaus elgesį su pykčiu arba gailesčiu. Pyktis atstumia, supriešina, o gailestis verčia pataikauti priklausomo asmens elgsenai. Redakcijos archyvo nuotr.
Sūnaus išgėrinėjimai paveikė visus šeimos narius. Šeimoje įsivyravo baimės jausmas, pyktis, nerimas. Staiga Adomo sūnus nusprendė emigruoti, tačiau išvažiavęs į užsienį laimės nesurado ir svetur - vyras nuolat sulaukdavo skambučių su reikalavimu: "Tėvai, pervesk man pinigų." Adomas stengėsi padėti kiek išmanydamas, pervesdavo sūnui pinigus, tačiau neslepia to, kad kiekvienas skambutis jam buvo nerimastingas, nes nežinojo, ko gali tikėtis.
Sūnus užsienyje visiškai degradavo - prasigėrė ir stipriai įklimpo į narkotikus. Jam grįžus į Lietuvą situacija namuose tapo nevaldoma.
"Aš pradėjau gerti butelį po butelio kartu su sūnumi, kad tik jam liktų mažiau, išpylinėjau alkoholį į kriauklę, tačiau sūnus vis prasimanydavo ir parsinešdavo dar. Negana to, prasidėjo grasinimai, kad sunaikins namus, nors dariau viską, kad tik sūnui būtų geriau, kad tik jis sugrįžtų į doros kelią: mokėjau už jį kreditus, kelis kartus ištraukiau iš kalėjimo. Tik visai neseniai supratau, kad taip jam "padėdamas" sudariau sąlygas dar didesniam girtuokliavimui", - teigia Adomas.
Vieną dieną supratęs savo pastangų bevaisiškumą jis liepė sūnui rinktis - arba jis liaujasi gėręs, arba turi išsinešdinti iš namų. Sūnus į tėvo žodžius numojo ranka, tad po kitų išgertuvių buvo išvarytas į gatvę. Ir tik šio žingsnio dėka sūnus pasirinko gydymąsi nuo alkoholizmo pagal Minesotos 12 žingsnių programą. Šiandien Adomo sūnus gyvena atskirai nuo tėvų ir jau keli mėnesiai negeria.
"Tai yra pirmas mažas, bet kartu ir labai didelis žingsnis kelyje išsivaduojant iš alkoholizmo", - teigia tėvas, kovoje su sūnaus alkoholizmu išbandęs beveik viską - ir meldėsi, ir skaitė mokslinę literatūrą, ir kreipėsi į psichologus, lankėsi anoniminių alkoholikų klube.
Paskutinės jo pravertos durys buvo "Al-Anon" draugijoje, kur sužinojo, kad alkoholizmas - tai šeimos liga.
"Čia įsitikinau, kad ir man pačiam reikalinga pagalba, kad galėčiau gyventi normalų gyvenimą be baimės, nerimo, pykčio", - sakė pokalbininkas.
Tik stebėti - be galo skaudu
"Al-Anon" narė Ligita (vardas pakeistas) susidūrė su alkoholizmo priklausomybės liga, kuria susirgo jos širdies draugas. Jis išgėręs sėdo prie automobilio vairo ir buvo sulaikytas policijos.
"Po šio įvykio jis liovėsi vartoti alkoholį, tačiau labai pasikeitė elgesys: sumažėjo gyvybingumas, atsirado depresijos požymių. Tam ir jis, ir aš radome pateisinimą - didelis stresas, teisminiai procesai, atšalę santykiai su artimaisiais, pablogėjusi artimųjų bei jo paties sveikata, nedarbas, finansinis nestabilumas. Tačiau draugas į psichologus kreiptis atsisakė, nes jis nepripažino esąs ligonis. Tada aš savanoriškai atsisakiau dalies savo gyvenimo - siekiau pati greičiau sutvarkyti draugo problemas, tačiau pasibaigus didžiosioms bėdoms ir guodimo periodui draugas pasidarė uždaresnis. Tik vėliau sužinojau, kad yra vadinamasis sausas alkoholizmas, kurio vienas rimčiausių simptomų - problemų neigimas arba priežasties ir pasekmės sukeitimas vietomis", - pasakojo Ligita.
Po dvejus metus trukusios visiškos abstinencijos jos draugas vėl pradėjo vartoti alkoholį, taip ir nesugebėjęs išspręsti daugelio savo problemų.
"Visi specialistai davė man tik vieną patarimą - laukite, kol nusiris į dugną ir pats norės gydytis. Tik pats patyręs žino, koks veriantis skausmas matyti degraduojantį mylimą žmogų. Apie specializuotą psichologinę paramą geriančiųjų artimiesiems man niekas net neužsiminė", - teigia Ligita.
Paskambinusi į vieną anoniminių alkoholikų bendriją ji sulaukė raginimo pasirūpinti savimi ir kreiptis į "Al-Anon" bendriją.
"Ten su širdgėla supratau, kad sušvelnindama savo draugo neatsakingų veiksmų pasekmes, padėdama jam suktis iš keblių situacijų, sąmoningai blaškydama jo niūrias nuotaikas padėjau jam dvejus metus gyventi iliuzijoje, trukdžiau trenktis į dugną ir pajusti, kad turi problemų, kurių tikrosios priežasties nesugeba pripažinti", - sakė moteris.
Ligita išsiskyrė su draugu, kuris, jos žiniomis, ir toliau neigia turįs problemų, geria, ieško jį suprantančių, užjaučiančių moterų, bet rimtesnės pagalbos nepriima.
"Pasirinkau atsiriboti, kad žmogus, kuris vis dar man brangus, kada nors pribręstų pats sau padėti, o aš galėčiau pasirūpinti savimi, užsigydyti žaizdas ir gyventi savo gyvenimą. Nors išsiskyrimo skausmas ir neatlėgo, jaučiuosi ramesnė ir gerai žinau, kaip stipriai noriu gyventi visavertį gyvenimą", - sakė Ligita.
Spaudimas iš dviejų pusių
"Trenkęs duris vyras vėl išlekia pas draugus. Pati nesuvokdama kodėl, apsirengiu, aprengiu vaikus ir tekina išbėgu paskui jį. Vyrai geria, o aš su trimis vaikais sėdžiu kitame kambaryje ir laukiu... Laukiu, kol baigsis tos prakeiktos išgertuvės ir jis eis namo", - pradeda pasakojimą Skaistė (vardas pakeistas).
Anot jos, prablaivėjęs vyras rytą pradėdavo savo sapalionėmis ir amžinais pažadais, kad liausis gerti. Tačiau vėl prisigėręs pradėdavo aiškinti, kad ne jam, o pačiai žmonai reikia pagalbos.
"Iš nevilties visą savo pyktį išliedavau ant vaikų, kuriems ir taip nebuvo lengva matyti degraduojantį tėvą", - prisipažino Skaistė.
Jos artimieji ragino netoleruoti vyro alkoholizmo ir kuo skubiau skirtis, o vyro šeima kaltino Skaistę, kad jų sūnus prasigėrė tik dėl jos kaltės.
Į "Al-Anon" pagalbos kreipusis Skaistė dabar pripažįsta, kad matant geriantį žmogų norisi viską kontroliuoti. Tačiau tai tik dar labiau provokuoja ir skatina gerti. Prisijungusi prie alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrijos ji sako supratusi, kad turi keistis ne jos geriantis vyras, o ji pati. Jai morališkai sustiprėti padėjo "Al-Anon" 12 žingsnių programa. Vienas iš svarbesnių jos punktų - pripažinti, kad esi bejėgis kovoje su alkoholiu ir kad tavo paties gyvenimas tapo nevaldomas.
Nereikia pykčio ir kaltinimų
Priklausomų asmenų ilgalaikės reabilitacinės bendruomenės VšĮ "Gabrielius" konsultantas, Klaipėdos priklausomybės ligų centro socialinis darbuotojas Gediminas Norvilas akcentuoja, kad suaugę žmonės turi pasirinkimą - gyventi arba negyventi su priklausomu nuo alkoholio žmogumi.
"Jei gyveni - turėsi problemų: gyvensi nuolatinėje įtampoje, nerime, nes priklausomybė susijusi su gėda, kalte, baime, dėl ko ir sutrinka santykiai su aplinkiniais. Jaučiamas vienišumas, saviizoliacija. Laikui bėgant atsiranda psichosomatinės ligos. Viena skaudžiausių pasekmių - nusivylimas gyvenimu, nes priklausomybė griauna šeimos narių viltis kurti asmeninę ir šeimos gerovę", - teigia Gediminas.
Anot jo, vaikai, augdami priklausomybės nuo alkoholio pažeistoje šeimoje, dažnai negauna tinkamo rūpesčio, negali susivokti, kas yra teisinga, kas yra tvarka, ką reiškia iš tiesų mylėti, nes tokiose šeimose meilė persipina su neapykanta.
Jo darbo patirtis su priklausomais žmonėmis rodo, kad labai dažnai moteris ar vyras renkasi sutuoktinį, kuris yra potencialus alkoholikas, nes patys turi polinkį į gyvenimą alkoholizmo pažeistoje šeimoje.
Specialisto teigimu, priklausomybė nuo alkoholio yra visos šeimos problema, todėl keistis reikia visiems. Keisti būtina tarpusavio bendravimo įpročius, reikia apsispręsti dėl kontaktų su draugais ir giminėmis, ypač tais atvejais, kai švenčiamos šventės, kuriose vartojamas alkoholis.
"Dažnai šeimos nariai ir blaivėjančiame žmoguje nori matyti prasikaltusį, nuolat išpirkinėjantį savo kaltes, buvusį alkoholiką, nors jis atgavęs savivertę nori pagarbos ir deramos vietos šeimoje. Kartais prablaivėjęs žmogus pamato, kad gyvenimą susiejo ne su tuo žmogumi. Pastebima, jog skyrybos tokiais atvejais dažniausiai įvyksta po ilgesnio blaivybės tarpsnio - dvejų ar trejų metų", - pasakojo G. Norvilas.
Pasak jo, artimieji, norėdami padėti girtaujančiam šeimos nariui, pirmiausia turėtų nustoti patys "gydyti" alkoholiką patarimais, priekaištais, apeliavimu į sąžinę, gąsdinimu ar gėdinimu, nes tai paprasčiausiai neveikia. Artimiesiems esą būtina pripažinti, kad jie yra bejėgiai prieš alkoholį, kuris valdo jų šeimos nario elgesį ir norus. Esą reikia tik bandyti skatinti priklausomą asmenį kreiptis pagalbos.
"Skatinti galima įvairiais būdais, tačiau svarbu, kad pokalbis apie girtavimo problemos sprendimą būtų kiek įmanoma nuoširdesnis, be pykčio ar kaltinimų. Nerekomenduojama kalbėtis, kai žmogus yra neblaivus, geriausia palaukti, kalbėtis, kai nustos girtavęs, nes abstinencijos būklės yra imlesnis, akivaizdžiai jaučia girtavimo pasekmes. Raginimas kreiptis pagalbos turėtų būti išsakomas ramiai ir tvirtai, be pamokymų ir tuščių gąsdinimų, kurie nebus įgyvendinti", - pataria specialistas.
Anot jo, dažnai gydytis pastūmėja kategoriška sąlyga - kreipkis pagalbos, gyvenk blaiviai, tada pasikalbėsime apie tolesnį gyvenimą kartu. Dalis priklausomų asmenų pagalbos kreipiasi tik tada, kai iškyla reali grėsmė prarasti šeimą, namus ar santykius.
Pasak jo, tam tikrais atvejais galima pasikviesti į pagalbą žmones, kurie alkoholikui yra autoritetas. Tai gali būti kunigas, gydytojas, metęs gerti draugas ar giminaitis. Didelę įtaką turi darbdavys, kurio reikalavimams tvarkytis su girtavimu ir kreiptis pagalbos dažniausiai nedrįstama pasipriešinti.
"Didžiausios klaidos, kurias daro alkoholikų artimieji - tai reagavimas į priklausomo žmogaus elgesį su pykčiu arba gailesčiu. Pyktis atstumia, supriešina, o gailestis verčia pataikauti priklausomo asmens elgsenai. Dar viena, dažnai pasitaikanti klaidinga elgsena - artimieji patys išrenka gydymosi metodą ir reikalauja, kad priklausomas asmuo būtent ta pagalba pasinaudotų. Sveikimo kokybė daugiausia priklauso nuo paties žmogaus apsisprendimo pasinaudoti vienokia ar kitokia pagalba", - teigia Gediminas.
Pasak specialisto, alkoholikų artimiesiems būtina emocinė parama, taip pat būtina parama siekiant keisti mąstymą ir elgesio įpročius. Jiems reikia pradėti tvarkytis su savo asmenybinėmis problemomis - jausmų nevaldymu, nevisavertiškumu, noru kontroliuoti priklausomą asmenį, reikia išmokti atsisakyti aukos vaidmens ir bandyti prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.
"Dalyvavimas "Al-Anon" draugijų veikloje yra vienas efektyviausių metodų sprendžiant tokias problemas. Tokiose draugijose renkasi tokio paties likimo žmonės, kurie vieni kitus supranta. "Al-Anon" draugijos lankymas padeda išsikalbėti, "nuimti akmenį nuo širdies", gauti supratimą, palaikymą. Priklausomybė tiek girtaujantį asmenį, tiek jo artimuosius stumia į saviizoliaciją, o dalyvavimas savitarpio paramos grupėje padeda žmogui sugrįžti į normalų, socialinį gyvenimą. Kai kuriais atvejais siekiant spręsti asmenybines problemas rekomenduojama ir psichologo bei kitų specialistų pagalba. Dalis specialistų individualiai konsultuoja tik tais atvejais, jei asmuo sutinka dalyvauti ir "Al-Anon" veikloje", - sakė pokalbininkas.
Anot jo, priklausomybė nuo alkoholio yra sudėtingas sutrikimas - dalis žmonių susitvarko, kiti visą gyvenimą vargsta, kartu savo kančiose tempdami ir aplinkinius.
"Ar žmogus nustos girtavęs, ar ne, jo artimiesiems vis tiek reikia prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą", - reziumuoja G. Norvilas.
Informacija
Lietuvoje "Al-Anon" draugijos įsikūrė 1990 m.
"Al-Anon" tikslas - padėti alkoholikų artimiesiems. Tai daroma dalijantis savo patirtimi, išgyvenimais, taikant 12 žingsnių ir 12 tradicijų programą, perimtą iš anoniminių alkoholikų draugijų ir pritaikytą alkoholikų artimiesiems.
Klaipėdoje "Al-Anon" susirinkimai vyksta du kartus per savaitę - pirmadieniais ir penktadieniais 18 val. Dvasinės pagalbos jaunimui centre (Darželio g. 11). Tel. numeris pasiteirauti +370 685 43698.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą