Tokios gyvenimo istorijos, kaip 70-metės J. D., dėl kurios gyvybės kovojo Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) gydytojai, Lietuvoje, ko gero, skaičiuojamos šimtais. Moteris, visą gyvenimą dorai dirbusi ir vienai darbovietei - geležinkelininkų valgyklai - atidavusi 40 metų, pateko į rankas avantiūristams, kurie įsigijo jos butą žadėdami nupirkti kitą, bet apgavo.
Taip ji su vyru pateko į Liepų gatvės pabaigoje esančias pašiūres. Prieš 10 metų vyras mirė, dabar J. D., gaunanti pensiją, lūšnynuose gyvena su sugyventiniu, geria ir yra tikra benamė.
Vieni išleido, kiti priėmė
Ją globojanti J. R. lapkričio 15 d. nelaimėlę rado visiškai sustingusią, nekalbančią, tik gargaliuojančią. Sugyventinis irgi buvo be jausmų. Globėja paskambino į greitajai medicinos pagalbai, paklausė, ar ekipažas galės išvežti J. D., nes buvo tik pensininkės pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė seniai pavogta.
Kiti benamiai suruošė "kolegę" kelionei į ligoninę. Atnešė savo švariausius drabužius, aprengė. Kad nesušaltų, prausti šaltu vandeniu nesiryžo, nors ir buvo apsišlapinusi, dvokė. Iki tos vietos, kur galėjo privažiuoti greitosios pagalbos automobilis, moterį nešė įsidėję į paklodę. Sugyventinio vežti medikai nenorėjo, bet galų gale paėmė ir nugabeno į Tuberkuliozės skyrių. J. D. išvežė į Respublikinę Klaipėdos ligoninę, kuri tądien budėjo.
J. R. globotinės lydėti negalėjo. Kadangi dirba dviejuose darbuose, ji tik lapkričio 19-ąją nuvažiavo į ligoninę aplankyti benamės. Ten jos nebebuvo. Po ilgų aiškinimųsi sužinojo, jog buvusi atvežta, bet paskui išleista. Moterį tai labai nustebino, nes J. D. nevaikščiojo. Globėja visą kitą dieną ieškojo nelaimėlės, skambino ir į lavoninę, ir į ligonines, kol galų gale sužinojo, kad dar prieš porą dienų J. D. paguldyta į KUL.
Nuvažiavusi ten rado ją tokios pačios būklės - sustingusią, nekalbančią, su lašinėmis. Sakė girdėjusi, jog jos globotinė buvusi paimta iš griovio.
"Ji nors ir benamė, bet socialiai drausta, tad visiškai nesuprantama, kaip gydytojai galėjo išmesti ją į gatvę. Juk turi būti gelbėjamas kiekvienas žmogus, nepaliekamas. Kodėl gydytojai negalėjo suteikti pagalbos? Ją reikėjo tik sušildyti", - aimanavo moteris, dėkinga KUL darbuotojams, kurie nepasibjaurėjo, nuprausė nelaimėlę, slaugo ją.
Vakar J. D. dar tebebuvo KUL, buvo tvarkomi popieriai keturiems mėnesiams paguldyti ją į Klaipėdos slaugos ligoninę.
Medikų faktai
Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojo Mindaugo Kundroto teigimu, neblaivi benamė J. D. pas juos buvo atvežta lapkričio 15-osios pavakarę. Jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Moteris buvo apžiūrėta, išblaivinta, kurį laiką stebėta, o kai intoksikacija sumažėjo, išleista. Jokių sveikatos sutrikimų, išskyrus girtumą, esą nenustatyta, tad būtinosios pagalbos nereikėjo. Gydytojas spėjo, jog J. D. į kitą ligoninę irgi pateko dėl girtumo - neva galėjo gatvėje prisigerti kokio nors surogato.
Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vadovas vyr. gydytojas Rimvydas Juodviršis informavo, kad J. D. į KUL ligoninę buvo nuvežta lapkričio 16 d. 8.46 val. Medikus iškvietė policijos pareigūnai. J. D. rasta Priestočio ir Šaulių gatvių sankryžoje. Moteris buvo visiškai išsekusi, blogai orientavosi, veide - sužalojimų žymės, nosis kraujavo.
KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis pranešė, kad J. D. buvo nustatytas abiejų pusių plaučių uždegimas. Ligonė savaitę buvo be sąmonės. Būklė ilgai buvo labai sunki. V. Janušonio teigimu, moteris buvo blaivi.
Tokie nepageidaujami
 |
| DEJA. Pasitaiko atvejų, kad nelaimėliai, nuvežti į ligoninę, netrukus vėl atsiduria gatvėje. Būna ir taip, jog gydytojai paprasčiausiai nenori priimti benamių pacientų. Viliaus MAČIULAIČIO nuotr. |
Klaipėdos miesto socialinės paramos centro darbuotojams per metus tenka gelbėti 2-5 asocialaus elgesio žmones, kuriems reikia medikų pagalbos. Centro direktorės Dianos Stankaitienės paklausėme, ar pasitaiko atvejų, kad nelaimėliai, nuvežti į ligoninę, netrukus vėl atsidurtų gatvėje. Ji atsakė, jog taip: "Pasitaiko atvejų, kai gydytojai nenori priimti tokių pacientų."
Štai viena močiutė iš Rimkų, nors ir nebuvo benamė, greitosios atvežta po kurio laiko buvo paleista naktį ir palikta likimo valiai, nors visiškai nesiorientavo aplinkoje.
D. Stankaitienė neslepia, jog tokiais atvejais, kai reikia paguldyti beglobius žmones į ligoninę, bendravimas su medikais neretai būna komplikuotas.
Klaipėdos miesto socialinės paramos centro misija nuvežimu į ligoninę nesibaigia - toliau stebimas tokių žmonių jų likimas, kontaktuojama su ligoninės socialine darbuotoja, jeigu tokia yra. Pasak D. Stankaitienės, ne visose ligoninės socialiniai darbuotojai yra, nors sveikatos ministro įsakymas byloja, kad turėtų būti. Tokie darbuotojai yra finansuojami iš ligonių kasų, ir įstaigos vadovas sprendžia, turėti juos ar ne.
Kas turi maudyti?
Kartais ligoninėse socialiniams darbuotojams tenka išklausyti priekaištų, kad atvežtieji nėra numaudyti - esą kaip drįstama tokius atgabenti. Pavyzdžiui, viena socialinė darbuotoja, užėjusi pas savo globotinę, rado ją pargriuvusią, ištiktą priepuolio - sunegalavo širdis. Iškvietė greitąją, palydėjo į ligoninę. Ten jai buvo liepta eiti į dušą ir maudyti ligonę.
D. Stankaitienės teigimu, socialiniai darbuotojai neprivalo prausti ligonių - tai esą sveikatos priežiūros įstaigų kompetencija, jų personalas turi tą daryti. Anksčiau būdavo netgi reikalaujama, kad socialiniai darbuotojai užneštų ligonius į antrą aukštą ar dar aukščiau, kai nebūdavo liftų.
Klaipėdos miesto socialinės paramos centro vadovė raštu yra kreipusis į ligonines dėl tokių neteisėtų reikalavimų.
Medikams daromas spaudimas?
 |
| POZICIJA. "Aš negaliu perlipti per gatvėje gulintį žmogų. Nebūtinai jis yra girtas, gali būti ištiktas cukrinio diabeto priepuolio. Nei aš, nei koks kitas paprastas žmogus negalime diagnozuoti, kas nutiko gulinčiajam", - sako Diana Stankaitienė. Eimanto CHACHLOVO nuotr. |
Beje, po spalį "Vakarų eksprese" pasirodžiusio straipsnio "Socialinės bombos - ne vienoje gatvėje" D. Stankaitienę savivaldybės vadovams apskundė Sveikatos priežiūros centro, kurio teritorijoje yra daug asocialių asmenų, padalinio vadovas Anatolijus Polskis. Ji buvo apkaltinta daranti spaudimą gydytojams ir nuolat grasinanti žiniasklaida.
Minėtame straipsnyje D. Stankaitienė užsiminė, kad medikai nenorėję vykti pas išsekusį vyrą ir žadėję tai padaryti vėliau, o į priekaištą, kad žmogus iki to laiko gali numirti, atsakę: "Tegu miršta."
Pasiaiškinime centro vadovė parašė, kad socialiniai darbuotojai šioje srityje yra palikti kraštiniais, esą jie vieni turi murdytis tame purve, o kitų profesijų atstovai - kita kasta.
"Aš nesuprantu, kodėl turėčiau vynioti į vatą tuos dalykus, kurie vyksta iš tikrųjų. Nieko nebijau, galima pakelti mano darbuotojų teikimus, pamatytumėte, su kokiomis situacijomis jie susiduria, - sakė D. Stankaitienė.
"Aš negaliu perlipti per gatvėje gulintį žmogų. Paprastai kviečiu pagalbą. Nebūtinai jis yra girtas, gali būti ištiktas cukrinio diabeto priepuolio. Nei aš, nei koks kitas paprastas žmogus negalime diagnozuoti, kas nutiko gulinčiajam. Net jeigu nuo jo sklinda alkoholio kvapas, jis neturi būti paliktas gulėti. Turime būti bendruomeniški, atsakingi - tai labai svarbu. Tačiau ne visuomet išgirsi pagyrimą už iniciatyvą atvežti į ligoninę žmogų, kuris galbūt būtų numiręs gatvėje - atlydėjęs ligonį dar gauni dozę komentarų. Pavyzdžiui, vienas gydytojas mums patarė benamius pasikviesti į savo namus ir apnakvyndinti, o ne reikšti pretenzijas jam."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą