Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad dažnai nelaimingi atsitikimai darbe kyla dėl netinkamai vykdomos darbo saugos kontrolės ar siekio sutaupyti. Ji taip pat pažymėjo, kad darbuotojai dažnai yra įbauginti skųstis ne tik dėl darbo saugos, bet ir dėl darbuotojų teisių pažeidimų.
I. Ruginienė teigė, kad dažnu atveju nelaimingi atsitikimai darbe įvyksta dėl to, kad vengiama vykdyti įstatymų nustatytus darbo saugos reikalavimus ar vykdoma netinkama jų kontrolė.
„Dažniausiai darbdaviai arba vengia tą (vadovautis darbo saugos reikalavimais – ELTA) daryti, arba vykdo netinkamą kontrolę. Atėjus į darbovietę būna tokių atvejų (...), kad visos asmens apsaugos priemonės yra nupirktos, tačiau darbuotojai tiesiog jų nedėvi. Tačiau tai taip pat yra ir darbdavio atsakomybė edukuoti darbuotoją ir prižiūrėti, kad jis naudotųsi asmens apsaugos priemonėmis“, – Eltai teigė ji.
Anot I. Ruginienės, dažniausios sulaukiama skundų dėl tinkamos temperatūros darbo vietoje ar triukšmo režimo nesilaikymo, taip pat neergonomiškos darbo aplinkos. Ji taip pat pridūrė, kad pandemijos laikotarpiu daugiausia nusiskundimų buvo susiję su infekcijos kontrole įmonėse.
„Kalbant apie pandeminį laikotarpį, viskas buvo susiję su infekcijos kontrole: kaukės, dezinfekciniai skysčiai, pamainų darbo laikas, kad nesusikirstų darbuotojų srautai. Jei kalbame apie praeitus metus, kai nebuvo pandemijos, buvo nemažai kalbėta apie temperatūrinius režimus, triukšmą, taip pat ergonominius veiksnius, kad darbo vietos vienaip ar kitaip jų neatitinka. Taip pat lankydamiesi gamyboje pastebėdavome, kad nėra kontrolės mechanizmų, kad darbuotojai nešiotų asmens apsaugos priemones“, – teigė LPSK pirmininkė.
Kaip vieną iš pagrindinių darbo saugos pažeidimų priežasčių LPSK pirmininkė įvardino darbdavių norą sutaupyti.
„Yra daugiau darbdavių, kurie, sakyčiau, ne specialiai norėtų pažeidinėti darbo teisės aktus, bet jie taupo. Kiekvienas siekia gauti kuo daugiau pelno, vadinasi, visiems kitiems dalykams turi atseikėti kuo mažiau. Ir darbų sauga yra vienas iš tų elementų, kur galima sutaupyti“, – sakė ji.
I. Ruginienė pažymi, kad darbuotojai dažnai bijo skųstis ne tik dėl darbo saugos pažeidimų, bet ir darbuotojų teisių pažeidimų.
„Darbuotojai yra taip įbaiminti darbo vietoje, kad ne tik dėl darbo saugos bijo pasiskųsti, bet ir dėl kitų darbo sąlygų, tarkime, neapmokamų viršvalandžių. (...) Darbuotojai taip pat dažnai bijo įmonėse įsteigti profesines sąjungas. Ypatingai tai jaučiama regionuose, kur yra vienas arba du pagrindiniai darbdaviai, ir darbuotojui pasiskundus apie vieną darbdavį, jis daugiau neberas tame regione darbo. Juos būtent šituo ir gąsdina. Kartais net matome, kad pažeidžiamos darbuotojų teisės, ir šiurkščiai“, – Eltai kalbėjo ji.
I. Ruginienė taip pat pabrėžė, kad pandemijos metu darbui vis dažniau persikeliant į namus vis dar trūksta aiškaus darbo namuose reglamentavimo. Ji taip pat pabrėžė, kad kiekviena įmonė turėtų turėti specialius darbo namuose tvarkos aprašus.
„Aiškaus ir detalaus (darbo iš namų – ELTA) reglamentavimo nėra. Dėl to dirbant nuotoliniu būdu kiekviena įmonė turi turėti savo tvarkos aprašus ir pasirašyti tikslias taisykles, kokias darbo priemones įmonės suteikia, kokias darbo sąlygas sudaro dirbant namuose, koks yra darbo ir poilsio laiko režimas. Juk iki pandemijos neturėjome didelės praktikos dirbti namuose (...).
Dėl to karantino pradžioje matėme daugėjant pervargimo sindromo atvejų, nes nei darbdavys, nei darbuotojas nesuprasdavo, kaip reikia dėlioti darbo ir poilsio režimą. (...) Kiekvienas pasirinkdavo savo darbo laiką, vadinasi, tavo kolegos galėdavo skambinti ir vakare, ir savaitgalį, ir galiausiai pamatydavai, kad dirbi vos ne 20 valandų per dieną“, – Eltai teigė I. Ruginienė.
Statistikos departamento duomenimis, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius šiemet, lyginant su 2019 metais, sumažėjo 20 proc., o sunkių nelaimingų atsitikimų darbe atvejų – 2 proc., pranešė Statistikos departamentas.
Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad apie pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per tris šių metų ketvirčius, sąlygojo darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.
Beveik šeštadalis nelaimingų atsitikimų darbe įvyko, kai atlikdami darbus darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų ir taip rizikavo savo sveikata ar gyvybe.
Monika Grigutytė (ELTA)
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą