Vakar darbo grupės posėdyje paaiškėjo skandinaviško projekto darželinukams likimas. Projekto įgyvendintojai nusileido ir nusprendė danų ugdymo metodikos netaikyti Lietuvos darželiuose.
Šiaurės ministrų tarybos biuro ir Moterų informacijos centro (MIC) įgyvendinamas projektas vakar buvo aptariamas už uždarų durų, paslapčiomis. Žurnalistus atsisakyta įleisti į darbo grupės posėdį motyvuojant tuo, kad jis uždaras.
Posėdyje dalyvavo Lietuvos ministerijų, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, tėvų organizacijos atstovai.
Į posėdį pakviesta Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) atstovė psichologė Vita Kuliavienė „Respublikai“ pasakojo, kad Šiaurės ministrų tarybos biuras nusprendė neįgyvendinti projekto darželiuose. Jį bus siekiama perkelti į pedagogų rengimo įstaigas.
„Jie pateiks danų medžiagą ne darželinukams, o tik pedagogams, būsimiems pedagogams. Pateiks kaip pavyzdį to, kas yra daroma Danijoje. Tada galės patys pedagogai nuspręsti, ką su ta medžiaga daryti, ką iš metodikos pasiimti, o ką ne“, - kalbėjo V.Kuliavienė.
Be to, NŠTA atstovai sužinojo, kad formaliai jie net nebuvo įtraukti į darbo grupę, todėl nebuvo paisoma jų nuomonės. „Išėjo taip, kad tik Šiaurės ministrų tarybos biuras kartu su MIC priėmė sprendimą, ką kviestis. Paaiškėjo, kad jokios sprendimo galios mes, tėvų atstovai, nė neturėjome. Į posėdžius buvome pakviesti tik kaip suinteresuoti asmenys“, - kalbėjo psichologė.
Jos pasakojimu, danų autorių knygelių „Diena, kai Rikė buvo Rasmusas“ ir „Diena, kai Frederikas buvo Frida“ lietuviškas vertimas bus paskelbtas internete nuo gruodžio 1 dienos. Tiesa, MIC nusprendė knygelių pavadinimą pakeisti, kad jis neskambėtų taip dviprasmiškai.
„Vis dėlto esmė nesikeičia, - pridūrė NŠTA atstovė. - Knygelėse ir toliau pasakojama istorija, kaip vieną dieną berniukas nubunda mergaite“.
MIC direktorė Jūratė Šeduikienė teigė, kad nors projektas darželiuose nebus įgyvendinamas, jam skirti 35 tūkst. litų nebus grąžinti. Pasak jos, danų projektas perkeliamas į aukštąsias mokyklas, kad būtų parengta medžiaga, tinkanti Lietuvos kontekstui.
Be to, J.Šeduikienė įtikinėjo, kad projektu nebuvo bandoma berniukų paversti mergaitėmis ir atvirkščiai. Pasakos, kaip vieną dieną herojus supranta esąs kitos lyties, esą neturėtų pakenkti mažo vaiko psichikai.
„Ne tokių pasakų mes matėme. Paimkime, pavyzdžiui, „Mulan“. Turbūt ir lietuvių tautosakoje rasime tokių pasakų, kai princas persirengia princese ar kažkas panašaus“, - sakė V.Šeduikienė.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą