„Apskritai Klaipėdos miesto gyventojai ir jaunimas nėra aktyviai dalyvaujantys rinkimuose. Tai matėme ir per savivaldos, ir per Seimo rinkimus. Šio projekto metu pirmiausia atlikome jaunimo politinio raštingumo apklausą. Ji buvo padaryta gegužės mėnesį internetu. Apklausa parodė, kad Klaipėdos miesto jaunimo politinis raštingumas yra vidutinio lygio. Ypač jaunimui trūksta žinių apie vietos savivaldą, palyginti su žiniomis, kurias jie turi apie nacionalinę politiką, Europos Sąjungą ar NATO. Tai buvo viena iš pirmųjų veiklų“, - pasakojo veiklų koordinatorius, Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros vedėjas, profesorius, socialinių mokslų daktaras Jaroslav Dvorak.
Pasak jo, įvertinus apklausos rezultatus buvo numatyta, kad nuo rudens prasidės kitos veiklos - mokymai apie politinį raštingumą, viešąjį kalbėjimą, kūno kalbą.
Šiuose mokymuose rugsėjo pradžioje ir viduryje dalyvavo per 140 jaunų žmonių, kurie įgijo žinių apie vietos savivaldą, viešąjį kalbėjimą, kūno kalbą. Pastarieji mokymai sulaukė itin daug jaunimo - apie 80 jaunų žmonių norėjo daugiau sužinoti apie kūno kalbą ir viešojo kalbėjimo specifiką.
„Tai buvo pasisekęs renginys, nepaisant to, kad jau teko laikytis epidemiologinių reikalavimų. Gana griežti reikalavimai buvo tikrai didelis iššūkis, bet pavyko mokymus surengti saugiai“, - prisiminė pašnekovas.
Taip pat buvo planuojami mokinių, studentų ir dėstytojų debatai. Jie turėjo vykti porinkiminiu laikotarpiu, bet kadangi situacija dėl COVID-19 nuolat keitėsi, kai kurių planų teko atsisakyti. Iš pradžių buvo planuota debatus rengti mokyklose ir aukštosiose mokyklose, bet reikėjo keisti jų formatą.
Kartu su Klaipėdos universiteto partneriais, Klaipėdos liberalaus jaunimo organizacija, buvo surengti debatai „16 metų meras“. Jaunimas dalijosi mintimis, kaip jie galėtų keisti miesto gyvenimą, jei galėtų eiti mero pareigas.
„Tiesa, jaunimas nebuvo labai drąsus, daugelis teigė, kad nenorėtų būti merais, nes tai yra labai didelė atsakomybė. Tačiau buvo ir tokių, kurie išsakė savo mintis ir idėjas, kurias norėtų matyti įgyvendintas“, - pažymėjo J. Dvorak.
Kita iniciatyva įgyvendinta kartu su dviem partneriais - Klaipėdos bendruomenių asociacija ir elektrinius autobusus gaminančia įmone „Vėjo projektai“. Po Klaipėdą važinėjusiame elektriniame autobuse vyko diskusija apie vietos savivaldą, aktualias problemas. Su jaunimu diskutavo patyrę uostamiesčio politikai - buvę Klaipėdos merai Rimantas Taraškevičius, Benediktas Petrauskas, Vytautas Čepas.
Dar keletas debatų apie politiką, politines aktualijas, geopolitiką vyko su moksleiviais „Aukuro“, „Varpo“ gimnazijose, „Versmės“ progimnazijoje.
„Mokyklose prašėme, kad mokytojai išeitų iš salės ir su jaunimu būtume vieni, nes tada jauni žmonės lengviau kalba, drąsiau išsako savo nuomonę. Mokytojai vis dėlto vertina nuomones, galbūt prisibijoma ką nors pasakyti neteisingai. Tačiau debatuose dalyvavo gana daug drąsių vaikinų ir merginų, kurie išsakė savo nuomones įvairiais nacionalinės ir globalinės politikos klausimais“, - pasakojo Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros vedėjas.
Paskelbus antrąjį karantiną dar vienas platformos „Dialogai“ renginys – mero rinkimų simuliacija – vyko nuotoliniu būdu.
Veiklose apie politiką su jaunimu diskutavo politikos mokslų specialistės Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili ir Alvyda Obrikienė, apie viešąjį kalbėjimą pasakojo Indrė Narbutienė, su kūno kalba plačiau supažindino Rosita Vaičiulė.
Pasak pašnekovo, nepaisant visų sunkumų, į visas veiklas pavyko įtraukti nemažai jaunimo - visose jose dalyvavo apie 400 jaunų žmonių. Aktyviai prie renginių prisidėjo Klaipėdos universiteto studentų sąjunga ir platformą "Dialogas" koordinavęs Artur Koltunov.
„Kartais galvojome, kad dalyvių bus mažiau, bet aktyvumas maloniai nustebino. Kitais metais veiklas tęsime, tik jų bus šiek tiek mažiau. Dar planuojame surengti debatus ir pakartotinę Klaipėdos miesto jaunimo politinio raštingumo apklausą. Bandysime palyginti, ar per metus situacija bus pasikeitusi“, - sakė J. Dvorak.
Klaipėdos universiteto iniciatyvos jaunimui yra „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ renginių programos dalis.
„Norėjome paskatinti jaunus žmones įsitraukti į politines, pilietines veiklas, kad domėtųsi tuo, kas vyksta mieste, matytų prasmę likti Klaipėdoje. Labai tikimės, kad savo veiklomis universitetui pavyko ne tik pagilinti jaunimo žinias, bet ir prisidėti ir prie Europos jaunimo sostinės titulo žinomumo“, - teigė J. Dvorak.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą