Pastaruoju metu centrinėje Klaipėdos dalyje stebimas įžūlus benamių elgesys, kuris piktina ne tik klaipėdiečius bet ir turistus. Jie nesivaržo viešose vietose ne tik maitintis, atlikti gamtinius reikalus, bet ir nusiprausti miesto fontanuose.
"Agresyvūs ir jų išmaldos prašymo metodai. Turistai ne kartą pasakojo, kai jie atsisakė duoti išmaldą elgetai, o šis "atsilygindamas" prispjovė į bokalą. Labiau pažengusieji benamiai įsigudrina kapinėse prisigretinti prie gedinčių giminaičių ir sykiu su jais vyksta į geduligą vakarienę", - ir juoką, ir pasipiktinimą keliančias klaipėdietiškas istorijas pasakojo uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.
"Šiuo reikškiniu dėl galimų antisanitarinių židinių atsiradimo mieste piktinasi žmonės. Nuolatinėse vietose įsikūrę elgetos savotiškai formuoja nešvaros, blogų kvapų, šiukšlyno teritorijas, kuriomis priversti naudotis ir miesto gyventojai", - pastebėjos raštu į savivaldybės administracijos direktorę kreipęsis vicemeras Vytautas Čepas.
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Kristinos Vintilaitės, bėda ta, kad kaip nors sudrausminti viešose miesto erdvėse viešpataujančius benamius gana sudėtinga. Nėra patvirtinta jokių taisyklių, kurios draustų elgetauti Lietuvoje.
"Šiuo klausimu domimės jau kuris laikas. Diskutavome ir su policijos, ir su bažnyčios atstovais. Buvo bandoma su elgetomis ir gražiuoju tartis, prašoma, kad jie susirastų atokesnes savo susibūrimo vietas. Jie kalba gražiai, bet kitą dieną vėl daro tą patį", - pastebėjo K. Vintilaitė.
Todėl nuspęsta nebežaisti vaikiškų žaidimų ir siūloma miesto tvarkymo ir švaros taisykles papildyti tokiais apribojimais: drausti miesto teritorijoje duoti išmaldą pinigais, o senamiestyje uždrausti elgetauti, duoti išmaldą, prašyti paaukoti ar aukoti.
Jei būtų pritarta tokiam Miesto tvarkymo ir švaros taisyklių papildimui, šių taisyklių nesilaikymas galėtų užtraukti baudą iki 2 tūkst. litų. Pasak K. Vintilaitės, dažniausiai iš pradžių apsiribojama įspėjimu ir kur kas mažesne - 10 litų bauda.
Panaši tvarka jau kuris laikas veikia sostinėje. V. Grubliausko žiniomis, tokių taisyklių įvedimas greito efekto nedavė, tačiau ilgainiui problemos mastai sumažėjo.
"Negalime sakyti, kad Klaipėdoje daugėja benamių. Kontingentas čia paprastai stebimas tas pats. Beje jie labai sklandžiai yra pasidaliję teritorijas, vos ne rinkiminėmis apygardomis", - šypsojosi V. Grubliauskas.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė pusiau juokais atviravo, kad būta net minčių paskirti šiems vargetoms specialias vietas, kur jie galėtų burtis. Pavyzdžiui leisti jiems rinktis prastai apsaugotose miesto teritorijojse, tuomet esą jie galėtų atlikti ir sargų vaidmenį.
"Mūsų įstatymai yra labai humaniškai. Visos direktyvos liepia pasirūpinti tais, kurie yra užribyje. Tai rodo ir Gargždų pavyzdys, kai benamiams pastatyti nakvynės namai atrodo geriau nei senelių prieglauda. Atrodo akivaizdu, kad tokiems žmonėms pakaktų barakėlio su vandens kolonėle ir išviete lauke, bet tvarka yra per daug humaniška tiems, kurie patys nebenori grįžti į normalų gyvenimą", - kalbėjo J. Simonavičiūtė.
Žadama, kad ir Klaipėdoje dar bus bandoma ištiesti pagalbos ranką vargetoms. Planuojama, kad policijos pareigūnai kartu su socialiniais darbuotojais apvažiuos teritorijas, kur renkasi benamiai ir ne tik juos suskaičiuos, bet ir pasiaiškins priežastis, kodėl jie pasirinko tokį gyvenimo būdą bei ieškos galimybių juos tinkamai integruoti į visuomenę.
Akivaizdu, kad dabartinė jų integracija garbės miestui nedaro.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą