Gimdos nuoma - 40 tūkstančių litų

Gimdos nuoma - 40 tūkstančių litų

Tuo metu, kai vis daugiau užsienio garsenybių viešai giriasi, kad vaikus joms išnešiojo surogatinės motinos, mūsų Marijos žemėje ši tema vis dar egzotinė, nepadori, o tam pasiryžusios moterys dažnai viešai smerkiamos. Nepaisant to, surogatinės motinystės paslaugos Lietuvoje teikiamos. Žinoma - nelegaliai.

Skelbimų apie tokias paslaugas portaluose galima rasti ne vieną. Išnešioti ir pagimdyti svetimą kūdikį siūlosi ir jaunutės, 21-22 metų, ir jau brandesnės, per 30 perkopusios, moterys. Yra ir tokių skelbimų, kur ieškoma lietuvaičių, galinčių tapti surogatinėmis motinomis užsieniečių šeimoms.

Nors Lietuvoje surogatinė motinystė prilyginama prekybai žmonėmis ir už tai gali grėsti net kalėjimas, daugelį pasiryžusių tokiam žingsniui, matyt, suvilioja gana padorus atlygis už suteiktą paslaugą. Dažniausiai minima suma - 10 tūkst. eurų, taip pat žadama apmokėtos visas išlaidas, kol surogatinė mama gyvens užsienyje.

"Jau du kartus tai dariau"

"Šeimai, trokštančiai turėti vaikučių, galiu padėti išnešioti ir pagimdyti kūdikį. Esu sveika, neturinti žalingų įpročių trisdešimties metų moteris, auginanti savo vaiką. Atlyginimas sutartinis", - rašoma viename skelbime.

Susisiekti skelbime nurodytu telefonu nebuvo paprasta. Po ilgų bandymų prisiskambinti, susirašinėjimo SMS žinutėmis, pagaliau pavyko pasikalbėti su skelbimo autore, rusakalbe moterimi, gyvenančia Vilniaus priemiestyje.

Moteris kalbėjo labai atsargiai, tačiau neslėpė, kad tai ne pirmas bandymas "išnuomoti" savo gimdą.

"Jau du kartus tai dariau, patirties turiu", - ramiai pasakojo moteris.

Pasak jos, ji augina dvi savo dukras, tad pagrindinis jos motyvas - pinigai.

"Už paslaugą noriu gauti 40 tūkstančių", - sumą įvardijo pokalbininkė.

Į daugybę kylančių klausimų, kaip įmanoma viską suorganizuoti ir išvengti teisėsaugos, moteris atsakinėjo ne itin sklandžiai, tačiau pabrėžė, kad visos procedūros turi vykti užsienyje.

"Galima važiuoti į Čekiją, Kiprą ar į Lenkiją. Praėjusius kartus mes važiavome į Kiprą. Kadangi ten viskas legalu - sutvarko visus popierius, atlieka procedūrą ir tuomet galima grįžti į Lietuvą kuriam laikui. Gimdyti, aišku, irgi reikia ne Lietuvoje", - veiksmų eigą lakoniškai paaiškino surogatinės motinos paslaugas siūlanti pokalbininkė.

Kadangi tai ne pirmas šios moters bandymas šitaip užsidirbti pinigų, ji tikino, kad norinčių ilgai ieškoti nereikia.

Lietuvės - patrauklios

"Pasiturinti ir nuoširdi užsieniečių šeima negali susilaukti vaikelio, todėl ieško moters, galinčios išnešioti kūdikį. Atlygis už šią paslaugą - 10 tūkst. eurų. Garantuojame konfidencialumą ir puikias gyvenimo sąlygas. Jeigu norėsite, kartu su Jus lydinčiu asmeniu visą nėštumo periodą galėsite praleisti užsienyje jaukiuose apartamentuose nemokamai. Visos Jūsų ir Jus lydinčio asmens kelionės bei pragyvenimo išlaidos yra apmokamos", - rašoma kitame skelbime, tačiau nurodytu telefonu prisiskambinti neįmanoma, nuolat rodo, kad ryšys užimtas.

Tačiau panašu, kad tokie atvejai, kai užsieniečių poros samdo lietuvaites surogatinei motinystei, ne tokie ir reti. Advokatas Marijus Velička, konsultuojantis lietuves, kurios sutinka būti surogatinėmis motinomis užsieniečių šeimoms, savo praktikoje sakė turėjęs ne vieną atvejį - visos moterys esą bendravo su Kipre esančia vaisingumo klinika.

Pasak M. Veličkos, lietuvaitės užsieniečiams atrodo patrauklios surogatinei motinystei, nes yra ne tik simpatiškos, bet ir patikimos.

Jo žiniomis, paprastai surogatinė mama už paslaugą gauna 10 tūkst. eurų atlygį. Tačiau, suprantama, kad šeimai šitokiu būdu norinčiai susilaukti atžalos, tai nėra vienintelės išlaidos. Ne ką mažiau tenka išleisti apvaisinimo procedūroms. Galima rasti informacijos, jog "Surogatinės motinystės" programos kaina vidutiniškai svyruoja nuo 15 iki 30 tūkst. eurų.

Altruizmas ar komercija?

Apie surogatinę motinystę prirašyta daugybė istorijų. Daugeliu atvejų tai pateikiama kaip altruistinis žygdarbis, kai moteris padeda susilaukti vaikų šeimai, kuri pati negalėtų to padaryti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, moteriai yra pašalinta gimda, arba išnešioti kūdikio jai neleidžia kitokios sveikatos problemos.

Plačiai pasaulyje nuskambėjusi ne viena istorija, kaip motinos išnešioja savo dukrų vaikus. Rusijos spaudoje prieš keletą metų buvo aprašyta istorija apie moterį, kuri išnešiojo žuvusio sūnaus, kuris būdamas gyvas buvo užšaldęs savo spermą, kūdikį.

Tačiau kur kas dažniau surogatinė motinystė siejama su komercija ir galimybe papildomai užsidirbti. Kai kuriose Amerikos valstijose, Kanadoje, Nyderlanduose, Gruzijoje, Švedijoje ir kitose šalyse pripažįstama tik altruistinė surogatinė motinystė. Tačiau yra nemažai šalių, kur įteisinta ir komercinė motinystė - tokios paslaugos parduodamos Ukrainoje, Rusijoje, Indijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Pietų Afrikoje.

Teigiama, kad surogatine motina gali tapti toli gražu ne kiekviena moteris. Esą ji turi būti nuo 18 iki 37 metų amžiaus, sveika, be žalingų įpročių, moraliai ir psichologiškai stabili, turinti bent vieną savo vaiką.

KIPRAS. Anot teisininkų, konsultuojančių lietuves, kurios sutinka būti surogatinėmis motinomis užsieniečių šeimoms, dažniausiai visos moterys bendrauja su Kipre esančia vaisingumo klinika. SCANPIX nuotr.

Daug diskusijų kyla dėl moralinės tokio poelgio pusės. Internete vykstančiose diskusijose stebimasi, kaip moteris, devynis mėnesius išnešiojusi vaiką, gali jį atiduoti kitiems. Apeliuojama į vaiko ir motinos ryšį, prasidedantį nuo pirmų dienų įsčiose. Dažnai tai prilyginama prostitucijai, nes moteris yra išnaudojama.

Tačiau surogatinės motinos atkerta, kad tai tik darbas, arba kitaip tariant trumpalaikė organo nuoma. Daugelį jų šitaip elgtis esą motyvuoja žinia, kad jos padeda bevaikėms šeimoms susilaukti savo palikuonių, nesvarbu, kad jie kurį laiką gyveno svetimos moters "namelyje".


"Reikėtų daugiau informuoti ir konsultuoti"

Rasa PAULAVIČIENĖ, asociacijos "Nacionalinis aktyvių mamų sambūris" atstovė


Būtų sunku vienareikšmiškai vertinti surogatinę motinystę pasirinkusias moteris ir šeimas, tačiau panašu, kad smerkiančių šeimų užsispyrimą žūtbūt susilaukti savo palikuonių mūsų šalyje netrūksta. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie surogatinę motinystę, ir apie dirbtinį apvaisinimą. Ir jie turi argumentą - vaikų namai pilni paliktų vaikų, kuriuos galima įsivaikinti. Tačiau, mano nuomone, kiekvienas atvejis yra toks individualus ir ypatingas, kad nežinant esmės reikėtų susilaikyti nuo bet kokių vertinimų. Juk daugelis net neįsivaizduoja, kiek skausmo ir kančios metų išgyveno šeima, negalėdama susilaukti vaikų, kol ryžosi tokiam žingsniui. Galbūt jiems niekas net neleido įsivaikinti, nes globos įstatymai pas mus labai griežti. Pažįstu šeimą, kuri gyvena keturių kambarių bute ir augina du vaikus. Jie norėjo įsivaikinti dar vieną vaiką, bet jiems neleido. Motyvas - per mažai gyvenamo ploto...
Žinote, man atrodo, kad mūsų valstybė ir pati visuomenė labai kišasi į kitų žmonių gyvenimus, tačiau nededa jokių pastangų, kad pagelbėtų patekusiems į bėdą. Šeimos, negalinčios susilaukti vaikų, tarsi patenka į vakuumą, jos neturi su kuo pasitarti, pasikonsultuoti. Lygiai tas pats ir su tomis moterimis, kurios ryžtasi surogatinei motinystei. Argi Lietuvoje jos gali kur nors gauti konsultacijos, o kokios gali būti viso to pasekmės?
Aš, kaip mama, galiu patikinti, kad tol, kol kūdikis išnešiojamas, jis tampa moters dalimi. Net ir tuomet, kai jis yra nelaukiamas, pavyzdžiui, po išprievartavimo. Lietuvoje nėra jokių konsultacinių tarnybų, kur būtų suteikta kvalifikuota pagalba tokiam žingsniui pasiryžusioms moterims. Gal po tokių konsultacijų atlygis už paslaugą nebeatrodytų toks gundantis.
Mūsų šalis dabar gyvena tokį laikotarpį, kai daugelis struktūrų vis dar kuriasi. Todėl šiuo laikotarpiu reikėtų kuo mažiau drausti ir bausti, bet daugiau informuoti ir konsultuoti. Tačiau valstybė tam lėšų neskiria. Atrodo, jei uždrausime - problemos ir neliks. Čia tas pats kaip sovietiniais laikais, kai buvo kalbama, kad sekso nėra, o vaikai gimsta kopūstuose.

Informacija

Surogatinės motinos paslaugas siūlančios moters atžvilgiu pareigūnai gali pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 157 straipsnį (Vaiko pirkimas arba pardavimas). Minėtas straipsnis numato, kad tas asmuo, kuris siūlė pirkti ar kitaip perleido vaiką, kad jis būtų neteisėtai įvaikintas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 12 metų.

"Amoralus aktas"

Vilius VIKTORAVIČIUS, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonas


Tai tas pats, kaip kad kiaulė pagimdytų veršiuką. Žmogus yra vientisas, asmenybė. Yra emocijos su motina, ryšys, užsimezgantis dar gimdoje, brendimas. Negalima pasitelkti surogatinę motiną vien dėl to, kad norime turėti. žmogus priklauso Dievui, bet pirmiausia - ryšys su išnešiotoja. Nepaverskime moters fabrikėliu. Vaiko pirkimas - amoralus aktas, tai tas pats , kas išmainyti, žudyti. 

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder