Pasaulio šalys, kuriose gyvena nelaimingiausi žmonės, anot tyrimų, yra Čadas, Kongas, Afganistanas. Lietuva atsidūrusi šeštame dešimtuke. O laimingiausi pasaulyje yra danai – čia nelaimingų žmonių tėra 1 procentas. Harvardo universiteto mokslininkai teigia, kad, norint būti laimingam, būtina galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus. Kitaip gyvenimas nesiklostys teigiama linkme.
Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis pastebi, kad kol kas Lietuvoje tokie žodžiai, kaip laimės ekonomika, felicitarinė politika, labai mažai kam girdėti. „Dar blogiau, jog nėra bendrų veiksmų, kad visuomenės laimės lygis kiltų. Nors labai daug tyrimų rodo, kad kaip tik veikdami kartu žmonės gali sukurti laimingesnį gyvenimą“, – tikina jis.
Laimę lemia asmeniniai santykiai
Harvardo universiteto Granto studijos išvadose skelbiama, kad svarbiausias veiksnys, lemiantis pasitenkinimą gyvenimu, yra stiprūs asmeniniai santykiai. „Paprasčiausias būdas tokiems santykiams apibūdinti – kai tau paskambina trečią valandą ryto ir tu tam žmogui tikrai padėtum, arba atvirkščiai, – sako Harvardo universiteto profesorius psichiatras George`as Vaillantas, 30 metų vadovavęs Granto studijoms. – Kitaip – tai santykiai, pagrįsti pagalba, artumu ir abipuse priklausomybe. Žmonės evoliucionavo kurdami santykius, paremtus tarpusavio pagalbos sistema. Tai artimi draugai, vaikai, tėvai.“
Harvardo tyrimas prasidėjo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, 1938-aisiais. Tais metais buvo pradėti stebėti 268 jauni vyrai, moterys į tyrimą nebuvo įtrauktos. 48 vyrai tebegyvena iki šiol, o jų vidutinis amžius – 93 metai. Tyrimas tebevyksta, stebėti pradėti ir šių vyrų palikuoniai. Pradėję tyrimą ir išsikėlę tikslą sužinoti, kas turi daugiausia įtakos žmogaus gerovei, mokslininkai neturėjo jokių išankstinių nuostatų. Buvo stebimos įvairios sritys: politinės ir religinės pažiūros, išsilavinimas, karjeros pasiekimai, šeiminė padėtis. Santykis tarp teigiamos psichologinės būsenos ir tvirtų, šiltų asmeninių santykių buvo akivaizdus. O tokie dalykai, kaip aukštesnės pajamos, gerai savijautai įtakos neturėjo.
Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius profesorius Boguslavas Gruževskis sako, kad šio tyrimo išvadas galima pritaikyti ir Lietuvoje bei naudoti tobulinant švietimo sistemą. Anot jo, tyrimas aktualus viso pasaulio visuomenei. Be to, tyrimas turi ypatingą reikšmę ir mūsų ateičiai. „Tik ilgalaikiame kontekste galima pamatyti, kas buvo teisus, kur yra šio tyrimo ypatinga vertė. Trumpalaikiai tikslai (pinigai, darbas ir karjera), kurie tuo metu absorbuoja visą mūsų energiją, ilgalaikei perspektyvai turi nedidelę ar tik santykinę reikšmę“, – kalba B. Gruževskis.
Jo teigimu, informacija turėtų pasinaudoti šveitimo institucijos, nes suvokimą reikia ugdyti tam, kad keistųsi mūsų žmonių požiūris. „Didelis mūsų vyrų mirtingumas iš esmės yra dėl išorinių priežasčių – dėl elgsenos. O kas yra elgsena? Tai ugdymo ir auklėjimo rezultatas. Manau, tikrai daug daugiau dėmesio šito tyrimus rezultatams turėtų skirti tėvai“, – įsitikinęs profesorius.
Reikia bendrų pastangų
Kai kurie mokslininkai teigia, kad tai, jog sėkmingi asmeniniai santykiai daro įtaką gyvenimo pasitenkinimui, jau seniai visiems žinoma, tačiau nelaimingų žmonių pasaulyje daugybė. Pasaulio šalys, kuriose gyvena nelaimingiausi žmonės, anot tyrimų, yra Čadas, Kongas, Afganistanas. Lietuva atsidūrusi šeštame dešimtuke: maždaug ketvirtadalis žmonių yra laimingi, patenkinti šia diena ir tiki, kad jų ateitis bus gera, o kas penktas žmogus pasisako esantis nelaimingas, nepatenkintas šia diena ir nieko gero nesitiki ateityje. Laimingiausioje pasaulio šalyje Danijoje taip pasakytų tik kas šimtasis sutiktas asmuo – čia nelaimingų žmonių tėra 1 proc.
Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis pastebi, kad kol kas Lietuvoje tokie žodžiai, kaip laimės ekonomika, felicitarinė politika, labai mažai kam girdėti. „Dar blogiau, jog nėra bendrų veiksmų, kad visuomenės laimės lygis kiltų. Įveikti šias problemas paliekama kiekvienam žmogui atskirai, manoma, kad gyvenimą galima padaryti laimingesnį individualiomis asmeninėmis pastangomis, o bendras veikimas nepripažįstamas. Nors labai daug tyrimų rodo, kad kaip tik veikdami kartu žmonės gali sukurti laimingesnį gyvenimą“, – tikina G. Navaitis.
G. Vaillantas sako, kad žmonės apskritai nežino, kas yra gyvenimo gerovė, todėl pasitenkinimo ieško ne ten, kur reikia. „Noriu pabrėžti, kad vartoju žodį gerovė, gera savijauta, o ne buvimą laimingam. Mano požiūriu, buvimas laimingam šiais laikais kalboje reiškia, kad randi suknelę su nuolaidą, valgai mėsainį, kai esi alkanas, kai turi neleistiną romaną ar pasigeri. Tačiau kitą rytą, kai ateina kredito išlaidos, kamuoja pagirios, paaiškėja, kad laimė laikina“, – svarsto Harvardo profesorius.
Jis įsitikinęs, kad laimės tikrai nelemia pinigai, naujas telefonas ar veikla, kurią darai, nes prašo kiti. Dalykai, turintys išliekamąją vertę, sako jis, yra tie, kuriais mes prisidedame ir prie kitų žmonių geros savijautos. „Labai paprasta – mažiau galvok apie save, daugiau – apie kitus“, – pabrėžia G. Vaillantas.
Dar vienas būdas – dvasinis tobulėjimas
Harvardo Granto studijos mokslininkai aiškinosi ir alkoholizmo poveikį vyrams. Paaiškėjo, kad daugiau nei pusės skyrybų priežastis – alkoholizmas. Tai taip pat įvardijama kaip pagrindinė ankstyvos mirties priežastis. Anot mokslininkų, išgeriantieji, kurie dar ir rūkydavo, dažnai susirgdavo plaučių vėžiu. Skyrybos, alkoholizmas, depresija būdingiausia 30–45 metų vyrams. Anot profesoriaus G. Vaillanto, tai amžius, kai vyrai siekia karjeros, bando atrasti save. Kai kurie tyrimo dalyviai šiuo amžiaus periodu mėgino nusižudyti, tai G. Vaillantas sieja su alkoholio vartojimu ir depresija.
Jis įsitikinęs, kad savižudybės neatsiranda iš niekur, neretai tokie atvejai 30–45 metų amžiuje būna nulemti skausmingai nutraukus draugystę. Daugeliui tyrimo dalyvių, profesoriaus teigimu, gyvenimas pasikeitė į gera, kai jie ėmė tobulėti dvasiškai. „Paprasčiausias būdas – eiti į bažnyčią arba tiesiog būti už viską dėkingam, suprasti, kad nesi visatos centras, kad yra kitų aukštesnių jėgų ir svarbesnių dalykų pasaulyje už tave, ir tai nebūtinai turi būti Dievas. Tokios vertybės, kaip meilė, užuojauta, atlaidumas, dėkingumas, viltis, – universalios“, – kalba G. Vaillantas.
Profesorius B. Gruževskis sako, kad Lietuvoje vyrai labiausiai kenčia dėl patriarchalinio požiūrio į vyro padėtį šeimoje ir visuomenėje. „Vyras yra toks, kuris dominuoja, važiuoja gražia mašina, gauna dideles pajams, yra šeimos galva, autoritetas. Tik autoritetas ne dėl to, kad švelnus, o todėl, kad gerai uždirba“, – primena B. Gruževskis. Tačiau, pastebi jis, negalima kaltinti vien vyrų. Dažnai ir moterys taip vertiną vyrą – koks čia vyras, jei uždirba mažiau negu moteris.
Šeimoje svarbiausias vaidmuo vis dar priklauso moteriai
Nors Harvardo tyrimas stebėjo tik vyrų subrendimą ir tai, kas daugiausia įtakos turi jų teigiamai būsenai ir kokybiškam gyvenimui, pasak 30 metų projektui vadovavusio G. Vaillanto, tyrimo išvadas galima pritaikyti ir moterims – visos pagrindinės taisyklės taip pat tendencingos.
„Pasaulis yra labai skirtingas, ypač tai rodo socialinės sritys, darbo perspektyvos, galimybės save išreikšti, todėl moterys susiduria su didele neteisybe. Tačiau pagrindinė taisyklė, kurią mes atradome per Granto tyrimą, ta pati – jeigu ji arba jis galvoja tik apie save, o ne apie kitus, gyvenimas nesiklosto teigiama linkme“, – apibendrina G. Vaillantas.
Anot G. Navaičio, moteris atlieka svarbiausią vaidmenį ir saugant bei puoselėjant santuoką. Viskas priklauso nuo to, kiek ji yra atlaidi, kaip greitai po barnių, skandalų sugeba nusiraminti ir vėl su vyru bei vaikais bendrauti draugiškai: „Barnių ir ginčų yra kiekvienoje šeimoje. Tik kartais barnis pasibaigia, bet dar tris dienas sutuoktiniai tyli ir nesikalba, o kartais jau po valandos vėl bendrauja, gal net pasibučiuoja. Šitas elgesys, toks greitas susitaikymo modelis labiau priklauso nuo moters, o ne nuo vyro. Iš esmės šeimos, kurios taip elgiasi, bus laimingesnės.“
Per Harvardo tyrimą mokslininkai atrado aiškų ryšį tarp gerų santykių vaikystėje su motina ir didesnio uždarbio suaugus, o prastas bendravimas gali būti silpnaprotystės senatvėje priežastis. Tačiau to galima ir išvengti, jei ateityje pavyksta sukurti tvirtus asmeninius santykius, rasti tikrai mėgstamą veiklą.
„Net jei santykiai teigiamai nesiklosto vaikystėje, vėliau gyvenime vis tiek gali atrasti mylinčių žmonių. Tačiau svarbiausias dalykas išmokti tą meilę įsileisti, – pabrėžia G. Vaillantas. – Žmonės, kurie sugebėjo tai padaryti, atsigavo po nelaimingos vaikystės, o tie, kurie meilę vis dar suvokė kaip per daug pavojingą įsileisti į savo širdį jausmą, gero gyvenime nerado.“
Darytis laimingesniems galima net senstant
Granto studijos mokslininkai sako atradę nuostabų faktą apie senėjimą. Anot jų, su laiku gyvenimas gali gerėti, o ne eiti į bloga. Tokios istorijos įkvėpė ir pačius garbų amžių peržengusius mokslininkus. Žmonės, kurie džiaugiasi padėtimi vyresniame amžiuje, nebūtinai buvo patenkinti savo situacija vidutiniame amžiuje, ir atvirkščiai.
Projekto pradžioje vienas tiriamųjų, devyniolikmetis Godfrey Camille, laikui bėgant buvo apibūdinimas kaip nesukalbamas nelaimingas hipochondrikas, o mokslininkai jo laimės potencialą ir gyvenimo stabilumą ateityje vertino labai žemai. Jo vaikystė buvo aprašyta kaip viena atšiauriausių. Jaunas Godfrey buvo vertinamas kaip esantis kritinės būsenos, tačiau, sulaukęs vyresnio amžius, jis suklestėjo. Jo pasitenkinimas darbu, santykiai su žmona ir vaikais buvo vertinamas kaip vienas pozityviausių iš tyrime dalyvavusių vyrų. Pasak mokslininkų, tai lėmė atkurtas ryšys su giminaičiais, kurių jis ieškojo Vokietijoje, ir laiminga santuoka, kuri turi įtakos kokybiškam gyvenimui po septyniasdešimties.
Kita gera žinia apie senatvę – fizinė savijauta ir senėjimo procesai tokiame amžiuje yra daug labiau nulemti įpročių, susiformavusių nuo 50 metų, o ne paveldimumas.
B. Gruževskis sako, kad senatvė yra galimybė pradėti gyventi kitaip. „Jei kažkas blogai, mes nepatenkinti savo gyvenimu, nebijokime keistis. Jei lauksime, kad kažkas sudarys mums sąlygas gyventi geriau, taip nebus. Viskas priklauso nuo asmeninių nuostatų ir pastangų“, – primena profesorius. Jis sako, kad, net ir gaunant mažą pensiją, išsaugoti santykiai su draugais, bendradarbiais, vaikai, sutuoktinis, gera sveikata, nuo 60 metų didina tikimybę laimingai nugyventi likusią gyvenimo dalį.
Norite būti laimingi – dažniau dėkokite
Pasaulyje dažnai atliekami eksperimentai, aiškinantys, kas suteikia žmonėms ilgalaikę laimę. Jie gali būti ir labai paprasti. Laimės mokslo vaizdo įraše moteris sako, kad kas rytą padėkoja už viską, ką gauna kiekvieną dieną. Ji dėkoja už paprastus dalykus – maistą, pastogę, netgi dantų pastą. Toks kartojimas suteikia laimę.
G. Vaillantas sako, kad dėkingumas aplinkiniams – vienas svarbiausių laimės veiksnių: „Dėkingumas, be abejo, yra lemiamas dalykas norint gyventi sėkmingą gyvenimą. Mes daug laimingesni, kai esame dėkingi, o ne kai esame įsižeidę.“
Laimingo gyvenimo paslaptis, G. Navaičio teigimu, dar slypi ir socialiniuose ryšiuose bei savo psichologinio pasaulio tobulinime. „Patys žmonės galėtų dažniau prisiminti, kad, jeigu jie plės savo bendravimo ratą ir kitiems suteiks paramą, ir iš jų sulauks ne tik materialinės, bet ir psichologinės paramos.“
Profesorius B. Gruževskis pabrėžia harmoningą santykį su savimi ir aplinka. „Auksinė taisyklė yra švelnus požiūris, neagresyvus požiūris į save ir aplinką, harmoningas santykis su gyvenimu, – tikina jis. – Tai yra tinkamas dėmesys sau, savo sveikatai, pagarba šalia esančiam. Gerų šeimos santykių pagrindinis receptas – harmonija. Tai reiškia išgirsti kitą ir savo nuožiūra nedominuoti kito atžvilgiu.“
O ilgiausio istorijoje žmogaus biosocialinio vystymosi projekto mokslininkai beveik 80 metų darbo išvadas, apie kurias jau yra išleista ne viena knyga, keliais žodžiais apibendrina taip – laimingą gyvenimą lemia meilė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą