Pensijų pasikeitimai
Nuo 2012 m. didinamas senatvės pensijos amžius. Kasmet bus pridedama po 4 mėnesius moterims ir po 2 mėnesius vyrams. Einant tokiu keliu 2026 m. būtų pasiektas 65 m. amžius abiem lytims. 2012 m. senatvės pensija būtų skiriama moterims, kurioms suėjo 60 metų ir 4 mėnesiai, ir vyrams, kuriems suėjo 62 metai bei 8 mėnesiai. Pradedant didinti senatvės pensinį amžių, gyventojai, kuriems nustatytas darbingumo lygis, turės pasikeisti turimus neįgaliųjų pažymėjimus, jei juose nurodyta pensinio amžiaus sukakties data.
Nuo sausio 1 d. visiškai atstatomos senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių valstybinio socialinio draudimo pensijos, kurios laikinai, dvejiems metams, buvo sumažintos. Pensijos atstatomos į 2009 m. gruodžio lygį. Prognozuojama, kad dėl to vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, Lietuvoje padidės 8,9 proc. arba 68 litais ir sieks 836 litus. Pensijos bus visiškai atkurtos tiek nedirbantiems, tiek dirbantiems senatvės pensininkams. Tačiau dar metams sumažinimas lieka galioti valstybinėms pensijoms bei įvairioms išmokoms: rentoms, šalpos, slaugos išmokoms.
Šių metų birželį bus išmokėtos likusios nepriemokos 1995-2002 metais dirbusiems ir draudžiamųjų pajamų turėjusiems pensininkams, gavusiems ne viso dydžio senatvės ar invalidumo pensiją. Pensijų nepriemokos bus išmokėtos asmenims, kurie 2008 m. sausio 1 d. nebuvo sukakę 70 metų. Pensijų nepriemokos bus išmokėtos ir iki 2008 m. sausio 1 d. mirusių šių pensijų gavėjų turto paveldėtojams.
Nuo 2012 m. sausio 1 d. nebereikalaujama, jog asmuo prieš kreipdamasis dėl išankstinės senatvės pensijos paskyrimo Lietuvos darbo biržoje 12 mėnesių būtų registruotas bedarbiu. Dėl pradedamo didinti senatvės pensijos amžiaus atitinkamai didėja ir amžius, kurio sulaukę asmenys gali kreiptis dėl išankstinės senatvės pensijos.
Šiemet į 2009 m. lygį atstatomas ir draudžiamųjų pajamų dydis. Jis sudarys nebe 1 170, o 1 488 litus. Nuo šio dydžio priklauso daugelis socialinio draudimo išmokų: senatvės, netekto darbingumo pensijų dydis, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), ligos pašalpų, maksimali ir minimali riba, nedarbo išmokos "lubos" ir kt. Senatvės, netekto darbingumo pensijos nebebus mažinamos (taip pat ir dirbantiems pensininkams).
Įmonių savininkams taikomos socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarkos galiojimas pratęstas dar dviems metams. Tai reiškia, kad ir toliau šie žmonės bus draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims gauti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir dabar.
Daugiau kompensacijų
Visose savivaldybėse nuo šių metų tapo paprastesni reikalavimai tiems žmonės, kuriems pagalbos reikia labiausiai. Pavyzdžiui, įteisinama galimybė gauti paramą iš karto įsiregistravus teritorinėje darbo biržoje, netaikant reikalavimo registruotis ne trumpiau nei šešis mėnesius iš eilės. Taip pat bus skiriama parama ilgalaikiam bedarbiui-socialinės pašalpos gavėjui įsidarbinus. Tačiau palaipsniui numatyta mažinti piniginę paramą tiems darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems žmonėms, kurie pasirinko gyventi tik iš pašalpų.
Taip pat įvedamas piniginės paramos diferencijavimas pagal masto ekonomijos principą, atsižvelgiant į tai, kad vienišam žmogui sunkiau pragyventi. Dėl to pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam žmogui socialinė pašalpa bus kiek didesnė nei pernai, o kiekvienam paskesniam šeimos nariui - mažesnė. Atitinkamai koreguojami kompensuojami naudingojo būsto ploto, karšto ir geriamojo vandens normatyvų dydžiai.
Oficialiai nuomojantys būstą žmonės turės teisę į kompensacijas už šildymą, vandenį kaip ir būstą turintieji nuosavybės teise, jei atitinka kitas sąlygas.
Nuo šių metų žmonėms su negalia atsiranda daugiau galimybių įsigyti kompensuojamų priemonių, kurių asortimentas prasiplės.
Nebetaikomas amžiaus apribojimas besimokantiems žmonėms su regėjimo negalia, norintiems įsigyti optoelektronines didinimo priemones. Dabar bet kokio amžiaus žmogus, besimokantis bendrojo lavinimo, profesinėje ar aukštojoje mokykloje, galės gauti kompensaciją už nešiojamojo elektroninio vaizdo didinimo įtaisą (iki 1 000 litų) arba uždarosios televizijos sistemą (iki 5 000 Lt). Iki šiol šias priemones galėjo kompensuojamai įsigyti 7-24 metų amžiaus žmonės.
Turintiems klausos negalią žmonėms padidinama mobiliojo ryšio telefono (vibruojančio) įsigijimo išlaidų kompensacija nuo 150 iki 500 Lt. Įtrauktos naujos priemonės ir asmenims su regos negalia. Tai elektroninis orientavimosi prietaisas. Taip pat bus galima įsigyti kalbančių kraujospūdžio matuoklių. Už šių priemonių įsigijimą išmokamos įsigijimo išlaidų kompensacijos iki 120 Lt.
Palūkanos už skolas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba primena, kad susidūrę su laikinais finansiniais sunkumais draudėjai gali kreiptis dėl skolos mokėjimo atidėjimo. Tačiau nuo 2012-ųjų už skolos mokėjimo atidėjimo laikotarpį skaičiuojamos palūkanos.
Iki šiol atidėjus skolos mokėjimą nei delspinigių, nei palūkanų draudėjas nemokėdavo, būdavo sustabdomos kitos skolos išieškojimo priemonės. Dabar metų pirmajam ketvirčiui nustatytas 0,01 proc. palūkanų dydis už kiekvieną naudojimosi mokestine paskola dieną.
Nesumokėjus skolos pagal suderintą įsiskolinimo grafiką, bus skaičiuojamos padidintos palūkanos. Jos bus skaičiuojamos iki tos dienos, kol skola bus sumokėta. Padidintų palūkanų dydis yra lygus delspinigių už laiku nesumokėtas įmokas dydžiui, tai yra 0,03 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną. Palūkanos ir padidintos palūkanos bus skaičiuojamos visoms po 2012 m. sausio 1 d. atidėtoms skoloms.
Komunalinės naujovės
Visuomeninės elektros energijos kainos gyventojams nuo 2012 metų vidutiniškai didėja apie 1,4 ct/kWh (su PVM) arba apie 3 proc. - namų ūkiui, vidutiniškai per mėnesį sunaudojančiam apie 144 kWh, išlaidos už elektros energiją šiais metais padidės apie 2 Lt (su PVM) per mėnesį.
Net 71 proc. buitinių elektros vartotojų šiuo metu atsiskaito "Standartiniu" vienos laiko zonos tarifu (45 ct/kWh). Jie per mėnesį vidutiniškai suvartoja 107 kWh elektros energijos. Tokiems vartotojams šiais metais išlaidos elektrai vidutiniškai padidės 1,1 Lt (su PVM) per mėnesį, t. y., "Standartinis" vienos laiko zonos tarifas bus 46 ct/kWh.
Apie 7 proc. namų ūkių gyventojų, kurie atsiskaito pagal "Elektrinių viryklių" vienos laiko zonos tarifą (43 ct/kWh) ir kurių suvartojamos elektros energijos vidurkis per mėnesį yra 166 kWh, nuo šių metų per mėnesį vidutiniškai mokės 2 Lt (su PVM) daugiau nei pernai - šis tarifas bus 44,2 ct/kWh.
Maždaug 13 proc. elektros vartotojų, mokančių pagal "Standartinį" dviejų laiko zonų tarifą (49 ir 34 ct/kWh) ir per mėnesį suvartojančių apie 210 kWh elektros energijos, 2012 metais išlaidos vidutiniškai padidės 4,1 Lt per mėnesį: šis tarifas dabar yra atitinkamai 49,7 c/kWh ir 37,2 c/kWh.
Persiuntimo paslaugos kainos verslo klientams, gaunantiems elektros energiją iš vidutiniosios įtampos tinklų, nuo 2012 m. padidėja 1,1 ct/kWh (8 procentais), elektros energiją gaunantiems iš žemosios įtampos tinklų 0,7 ct/kWh (3 procentais).
Dujų kaina šiais metais nesikeičia, klientai ir toliau mokės tą pačią dujų kainą, kaip ir 2011 m. antrąjį pusmetį.
Darbo srities naujienos
Lietuvos darbo birža prognozuoja, kad 2012 metais bedarbių skaičius mažės, o metų pabaigoje jis neturėtų viršyti 200 tūkstančių.
Numatoma įdiegti naują bedarbių aptarnavimo modelį. Taikant šį modelį, bus labai svarbu nustatyti bedarbių gebėjimus, pasirengimą dirbti ir motyvaciją. Šis modelis padės išskirti sunkiausiai integruojamas bedarbių grupes, kurioms bus taikomos spartesnio grįžimo į darbo rinką priemonės.
VERSLAS. Pernai Klaipėdoje veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, fiksuotų pajamų mokesčio dydis, priklausomai nuo veiklos, siekė 120-1 600 litų per metus. Šiemet miesto Tarybos sprendimu beveik visiems patentininkams siūlomas minimalus 1 440 litų mokestis. Sauliaus VENCKAUS ("Respublika") nuotr.
Didelis dėmesys bus skiriamas individualių užimtumo veiklos planų veiksmingumui didinti, į karjeros planavimo procesą bus įtraukiamas pats bedarbis, jis bus skatinamas sudaryti preliminarų individualų užimtumo veiklos planą.
Lietuvos darbo biržoje pradės veikti "vaučerinė" sistema. Pretenduoti į tokius kursus galės ne vien registruoti bedarbiai, bet ir apie atleidimą įspėti žmonės. Bedarbis, kuriam bus organizuojamas profesinis mokymas, pats galės pasirinkti, kur bus mokomas. Kursus pagal tam tikrą išduotą kuponą ("vaučerį") visai ar iš dalies apmokės darbo birža.
Nuo Naujų metų keičiama ir darbų saugos užtikrinimo sistema. Šiuo metu mokymo įstaigos pačios organizuoja darbdavių ir atsakingų darbuotojų mokymus ir pačios juos egzaminuoja, taigi yra suinteresuotos gerais atestavimo rezultatais, todėl nuo kitų metų egzamino klausimynus bei vėliau teisingus atsakymus savo interneto svetainėje pateiks Valstybinė darbo inspekcija. Bus parengtas ir naujas Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo saugos ir sveikatos klausimais tvarkos aprašas.
Darbuotojus, kurių veikla susijusi su gamyba ar darbo priemonių naudojimu, priežiūra ir remontu ar dirbant pavojingus darbus prieš pradedant dirbti ar perkėlus į kitą darbą, darbdavys privalės mokyti darbo vietose, įmonėse, mokymui skirtose seminaruose ar mokymo įstaigose. Taip pat darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje iki vienerių metų, po mokymų ir atestavimo turės būti paskirta stažuotė, kurios trukmę nustatys darbdavys.
Nuo šių metų keičiasi nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupės bei įmokų dydis. Draudėjai paskirstyti į tris nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įmokos tarifo grupes.
175 draudėjai, pas kuriuos per pastaruosius trejus kalendorinius metus įvyko daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, pripažintų draudiminiais įvykiais, priskirti trečiajai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įmokos tarifo grupei, kurios įmokos tarifas 0,9 proc. (bendrasis draudėjų socialinio draudimo įmokos tarifas bus 31,7 proc.).
Antrajai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įmokos tarifo grupei buvo priskirti 174 draudėjai, pas kuriuos per pastaruosius trejus kalendorinius metus įvyko mažiau minėtų atsitikimų. Jų įmokos tarifas bus 0,42 proc. (bendrasis draudėjų socialinio draudimo įmokos tarifas bus 31,22 proc.).
Draudėjai, nepriskirti antrajai ir trečiajai grupėms, lieka pirmoje grupėje, kurios įmokos tarifas mažiausias - 0,18 proc. (bendrasis draudėjų socialinio draudimo įmokos tarifas bus 30,98 proc.).
Valstybinė darbo inspekcija, atsižvelgdama į rizikos laipsnį, kitais metais labiau orientuosis į tas įmones, kur darbo saugos taisyklių reikia laikytis ypač atsakingai. Numatyti prioritetiniai ekonominės veiklos sektoriai: statyba, medžio apdirbimo įmonės, transportas, krova.
Inspekcija kitais metais imsis pažangesnės inspektavimo taktikos. Darbo inspektoriai, apsilankę įstaigoje, apie savo vizito rezultatus darbdavį pirmiausia informuos elektroniniu laišku. Kito apsilankymo bendrovėje metu pirmiausia bus atkreiptas dėmesys, ar nurodyti pažeidimai yra pašalinti. Jei situacija bus nepakitusi, darbo inspektoriai imsis griežtesnių priemonių, neišvengiamos bus ir baudos. Šie laiškai bus adresuoti ne tik tiems asmenims, su kuriais inspektavimo metu bendravo darbo inspektoriai, bet ir aukščiausiems vadovams. Nuo šių metų bendrovių inspektavimuose dalyvaus 2 inspektoriai (iki šiol galėjo ir 1).
Švietimo naujovės
Sumažinus 2012 m. biudžeto išlaidas 4 proc., mokinio krepšelio lėšas planuojama sumažinti 1,5 proc. arba 30 mln. Lt. Tačiau savivaldybėms ir mokykloms leidžiama dalį krepšelio lėšų, skirtų ne pedagogų atlyginimams, panaudoti darbo užmokesčio fondui. Taip pat beveik 1 proc. (18,7 mln. Lt) mažinti savivaldybėms skiriamą mokinio krepšelio dalį. Iki šiol miestų savivaldybės gaudavo 5 proc., regionų - 6 proc. mokinio krepšelio lėšų.
KREPŠELIS. Sumažinus 2012 m. biudžeto išlaidas 4 proc., mokinio krepšelio lėšas planuojama sumažinti 1,5 proc. Tačiau savivaldybėms ir mokykloms leidžiama dalį krepšelio lėšų, skirtų ne pedagogų atlyginimams, panaudoti darbo užmokesčio fondui. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Dar 11,3 mln. Lt tikimasi sutaupyti keičiant sutartinių mokinių koeficientus klasėse. Pavyzdžiui, kaimo vidurinėse mokyklose, kurias lanko iki 300 vaikų, 9-12 klasėse būtų nustatytas mažiausias 20 mokinių skaičius (dabar 15), vidurinėse, kurias lanko iki 500 mokinių, 5-12 klasėse mažiausias mokinių skaičius klasėse būtų 22 (dabar 20), o vidurinėse per 500 mokinių 5-8 klasėse mokinių skaičius didėtų iki 25 (dabar 22).
Prieš Naujuosius metus patvirtinta Aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučių atnaujinimo (modernizavimo) programa, kurios tikslas - modernizuoti bendrabučius, pastatytus pagal iki 1993 metų galiojusius statybos techninius normatyvus. Iki 2015 m. planuojama atnaujinti trisdešimt tris valstybinių aukštųjų mokyklų ir du valstybinių profesinio mokymo įstaigų bendrabučius.
Numatoma sudaryti palankesnes teisines ir finansines sąlygas steigtis privačioms įstaigoms kaime. Darželiai galės nustatyti tėvams patogesnį darbo laiką. Šeimos galės naudotis plataus spektro paslaugomis. Numatoma įsteigti mobilias švietimo pagalbos specialistų grupes, kurios aptarnaus nuošalesnėse vietovėse gyvenančias šeimas.
Anykščių, Klaipėdos, Panevėžio rajonų ir Panevėžio miesto savivaldybės iki šių mokslo metų pabaigos išbandys neformalaus ugdymo programų finansavimą krepšelio principu. Vėliau šį modelį numatoma pradėti diegti visoje Lietuvoje. Naujo finansavimo privalumas - plati užsiėmimų pagal pomėgius pasiūla ir galimybė įtraukti į prasmingas ugdymo veiklas apie 50 proc. vaikų.
Mokesčių pasikeitimai
Pelno mokestis. Apskaičiuodami 2012 ir vėlesnių metų pelną šio mokesčio lengvatomis pasinaudos žymiai daugiau smulkaus verslo įmonių - nuo 500 tūkst. Li iki 1 mln. Lt padidinta pajamų riba, kurios neviršijus galios 5 proc. pelno mokesčio tarifas.
Akcizai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus akcizo tarifas Lietuvoje nuo 2018 m. visoms cigaretėms turės būti ne mažesnis nei 311 Lt (šiuo metu yra 221 Lt) už 1 000 cigarečių. Tam, kad būtų išvengta staigaus akcizo šuolio, akcizas bus didinamas palaipsniui ir nuo kovo įsigalios 232 Lt už 1 000 cigarečių tarifas. Dėl šios priežasties vidutinė svertinė mažmeninė pakelio kaina galėtų padidėti iki 30 ct.
PVM. Nuo 2012 m. sausio 1 d. registravimosi PVM mokėtojais riba 100 000 Lt padidinta iki ES Tarybos sprendimu leistinos 155 tūkst. Lt ribos.
Nuo šių metų pradžios įsigalioja sprendimas, kuris padės verslui susidarius beviltiškoms skoloms - jeigu skolos nepavyktų susigrąžinti ne mažiau kaip vienerius metus, ir būtų įrodytas skolos beviltiškumas, verslininkas galėtų tikslinti apskaičiuotas pardavimo PVM sumas. Ši nuostata galios pardavimo PVM sumoms už prekes (paslaugas), patiektas nuo 2012 m. pradžios.
Dar vieneriems metams pratęstas lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymas šilumai ir karštam vandeniui bei lengvatinio 5 proc. PVM tarifo taikymas kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių tiekimui.
Nekilnojamojo turto mokestis. Nuo 2012 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto mokesčio objektui priskirtas visas, o ne tik komerciniais tikslais naudojamas fizinių asmenų turimas nekilnojamasis turtas. Nuo šiol neapmokestinto fizinių asmenų turimo nekilnojamojo turto vertė, viršijanti 1 mln. Lt, bus apmokestinama 1 proc. tarifu.
Neapmokestinamoji 1 mln. Lt nekilnojamojo turto vertė bus taikoma fizinio asmens ir jo šeimos narių turimam turtui, o mokestį nuo neapmokestinamąją vertę viršijančios nekilnojamojo turto vertės mokės to turto savininkas.
Verslo liudijimai Klaipėdoje. Pernai veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, fiksuotų pajamų mokesčio dydis, priklausomai nuo veiklos, siekė 120-1 600 litų per metus. Šiemet Klaipėdos miesto tarybos sprendimu beveik visiems patentininkams siūlomas minimalus 1 440 litų mokestis. Kai kurioms grupėms bus taikomos lengvatos.
Kiti pokyčiai
Nuo 2012 m. socialinių darbuotojų užmokestis bus didesnis. Tokie pakeitimai aktualūs apie 7,5 tūkst. socialinį darbą dirbantiems žmonėms. Šiuo metu socialinių darbuotojų vidutinis nustatytas tarnybinis atlyginimas yra 1 445 Lt/mėn., socialinių darbuotojų padėjėjų - 1 005,6 Lt/mėn. 2012 m. biudžetinėse įstaigose socialinį darbą dirbančiųjų tarnybinio atlyginimo minimalus koeficientas padidės 30 proc. Todėl jiems darbo užmokestis padidės vidutiniškai apie 10 proc.
Nuo šiemet meno kūrėjai, negaunantys pajamų pagal autorinę sutartį ir nepriklausantys asmenims draudžiamiems valstybės lėšomis pagal Sveikatos draudimo įstatymą, nedirbantys pagal darbo (tarnybos) sutartį ar savarankiškai ir nemokantys sveikatos draudimo įmokų, privalomuoju sveikatos draudimu bus draudžiami Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos lėšomis.
Nuo 2012 m. sausio 1 d. vienkartines kompensacijas asmenims, patyrusiems žalą likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, skirs ir mokės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai. Asmenys dalyvavę Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime ir turintys teisę į vienkartines kompensacijas (asmenų mirties atveju, jų šeimos nariai), nuo sausio 1 d. turi kreiptis į bet kurį teritorinį "Sodros" skyrių.
"Sodra" taip pat informuoja, kad nuo šiol valstybinio socialinio draudimo įmokos priimamos tik į bendras lėšų sąskaitas. Kiekviename šalyje veikiančiame komerciniame banke bus po vieną tokią sąskaitą - iš viso devynios. Į šias sąskaitas turės būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, baudos, įmokos ir kt.
Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigalioja draudimas kioskuose prekiauti gamyklų supilstytais į tarą natūralios fermentacijos sidru, alumi ir alaus mišiniais. Nuo sausio 1 d. negalima iš viešojo maitinimo įstaigų nuo 22 iki 8 val. išsinešti alkoholinių gėrimų, vartoti galima tik viduje. Seimas patvirtino naują "paviljono" sąvoką, pagal kurią numatoma, kad paviljonas turi turėti viduje įrengtą prekybos salę pirkėjams aptarnauti. Toks Alkoholio kontrolės įstatymo sąvokų papildymas užkirs kelią kioskams persivadinti paviljonais ir toliau tęsti prekybą alkoholiniais gėrimais.
Nuo šiemet taip pat draudžiama alkoholinius gėrimus vartoti sporto renginių metu salėse, kuriose jie vyksta. Taip pat degalinės nebegalės atlikti viešojo maitinimo funkcijos, todėl nuo 22 val. iki 8 val. alkoholinių gėrimų įsigyti jose nebus galimybės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą