Kodėl savanorė ir kodėl būtent "Esu šalia"

Mielieji,

Esu Vaida, “Esu šalia” savanorė. Kodėl savanorė ir kodėl būtent “Esu šalia”? Gal pradėsiu nuo to, kad šį laišką skiriu visiems neabejingiems savanorystei, visiems kada nors savanoriavusiems ar galvojusiems apie tai, skiriu tiems, kas niekada nesavanoriavo ar apie tai net negalvojo, skiriu tiems, kas apskritai nežino kas yra savanorystė.

Nusprendžiau parašyti šį laišką todėl, kad savanorystė “Esu šalia” davė man daug, labai daug, galbūt net daugiau nei aš pati daviau kitiems. Tai buvo mano pirmoji savanoriška veikla, kuri, tiesą pasakius, labai netikėtai pati mane susirado. Todėl savo patirtimi noriu pasidalinti su kitais, kadangi manau būtų labai savanaudiška tai laikyti tik sau.

Mes tampame tokie tolimi vieni nuo kitų, abejingi ir svetimi vieni kitiems… Nors atrodo lyg ir gyvename vieni šalia kitų po ta pačia Saule. “Esu šalia” yra ta savanoriškos veiklos programa, kuri moko būti šalia, moko būti neabejingiems vieni kitiems, įsiklausyti ir suprasti vieniems kitus. O tai šią savanorystę, manau, daro labai ypatingą.

Dirbau su 9, 11, 12 klasių mokiniais kartu su kolege savanore. Vedėme mokiniams užsiėmimus priimančio bendravimo ir motyvacijos temomis. Tekdavo pavargti ne vieną ir ne dvi valandas ruošiantis šiems užsiėmimams, tačiau pastangos buvo vertos rezultato. Jau po pirmojo užsiėmimo supratau kaip yra svarbu ir reikalinga šnekėti garsiai apie tai, diskutuoti, kartu mokytis drąsiai išsakyti savo nuomonę ir mintis ir tiesiog stengtis suprasti vieniems kitus, bei būti tolerantiškiems vieni kitiems. Taip pat supratau, kad šių dalykų labai trūksta… Taigi, kiekvienas užsiėmimas tapdavo iššūkiu paruošti moksleiviams kuo įdomesnę paskaitėlę, stengiantis kuo labiau visus įtraukti, mokytis kalbėti, įsiklausyti, suprasti, būti tolerantiškiems, optimistiškiems, tiesiog būti visiems kartu, o ne atskirai.

Šie užsiėmimai mane pačią išmokė labai daug. Visų pirma tai geriau įsiklausyti į kitą žmogų ir stengtis suprasti. Juk iš tiesų tai visi norime būti išklausyti ir suprasti, tačiau ne visada taip elgiamės su kitais. Be to, ši savanorystė davė labai daug praktiškų dalykų, tokių kaip kalbėti viešai, dirbti komandoje, organizuoti užsiėmimus. Taip pat per apmokymus išmokome daug naudingų dalykų apie lyderystę, priimantį bendravimą, kūno kalbą ir daug kitų dalykų, kuriuos ne kartą pritaikiau ir vis dar taikau savo asmeniniame gyvenime.

Aš visada sakiau, kad esu savanaudiška savanorė. Kodėl? Todėl, kad man pačiai tai duodavo labai daug, kadangi tas jausmas po kiekvieno užsiėmimio būdavo toks nepakartojamas, kad išsklaidydavo visas neigiamas mintis ir visus dienos rūpesčius nustumdavo į šalį. Taigi, mielieji, šią savanorystę išbandyti siūlau visiems, kadangi juk duoti nieko nekainuoja, o rezultatai nustebins labiau nei tikitės.

Būkime šalia!

Nuoširdžiai

Savanorė Vaida