Kova su korupcija savivaldybėse - "popierinė"

Kova su korupcija savivaldybėse - "popierinė"

Apie korupcijos rizikos valdymą savivaldybėse diskutavę šios srities specialistai priėjo prie išvados, jog savivaldybėse antikorupcinė sistema veikia tik formaliai. Realiai antikorupcinės komisijos ar kitokie įsteigti etatai ne tik nežino, bet dažnai ir nenori imtis jokių korupcijos prevencijos priemonių. Tuo tarpu pačios savivaldybės mano, jog kova su korupcija rūpinasi gerai, mat jos apraiškų nepastebima.

Diskusija Klaipėdos rotušėje vyko Tarptautinės antikorupcijos dienos proga. Joje dalyvavo 12-os savivaldybių atstovai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas tikino, jog pagal socialines apklausas savivaldybės puikuojasi tarp lyderių korupcijos pasireiškimo srityje, tačiau pačios mano visiškai kitaip. Savivaldybių atstovai dažnai atkerta, jog korupcija jiems negresia, mat sulaikytų korumpuotų savivaldybės atstovų ir kitokių korupcijos atvejų nepasitaiko.

Pasak A. Anušausko, savivaldybės yra įpareigotos iš STT gavusios korupcijos rizikos analizę per tris mėnesius tarnybai pateikti atsakymą, tačiau nė to nesivargina padaryti.

Kaip vieną blogiausių pavyzdžių A. Anušauskas nurodė Vilniaus rajono savivaldybę, kuri ne tik beveik dešimt metų neanalizavo korupcijos rizikos ataskaitų bei nesiėmė jokių prevencinių priemonių, bet ir ėmus raginti tai padaryti ėmė arogantiškai atsikirtinėti biurokratiniais raštais.

A. Anušauskui antrino ir STT Klaipėdos valdybos korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas Leonas Barišauskas, kurio teigimu, dažnai pasitaiko ir taip, jog skirtingų Lietuvos savivaldybių pateikiamos ataskaitos apie antikorupcinių priemonių vykdymą ne tik kasmet kartojasi, bet ir migruoja tarp skirtingų savivaldybių. T. y. savivaldybės geranoriškai pasidalina viena su kita įvairiais dokumentais, kurių dažnai ir pavadinimų nesivargina pakeisti.

Seimo narė, Antikorupcinės komisijos pirmininko pavaduotoja, Seimo narių grupės "Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos" pirmininkė Agnė Bilotaitė tikino, jog vien dėl to, jog daugybė savivaldybės sprendimų yra susiję su verslu, kyla didelė rizika, todėl itin atsakingai turi dirbti savivaldybių antikorupcinės komisijos. Deja, jos tinkamai nedirba dėl kelių priežasčių: nėra įstatymų, įpareigojančių savivaldybes skirti etatus ar padalinius korupcijos prevencijai įgyvendinti, savivaldybės darbuotojai dažnai į tokias funkcijas žiūri kaip į primestines, nereglamentuojama ir komisijos narių sudėtis, todėl dažnai nutinka taip, jog antikorupcinės komisijos nariai yra valdančiosios partijos atstovai. Vienas iš tokių pavyzdžių - Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Korupcijos prevencijos ir kontrolės komisijos pirmininkas Algirdas Grublys, priklausantis valdančiajai Liberalų sąjūdžio frakcijai.

Politologas Alvydas Medalinskas taip pat įžvelgė problemą tame, kad valdžios atstovams nėra taikoma jokia asmeninė atsakomybė. T. y., jei padaroma klaida, atsakomybė taikoma visam Seimui, visai tarybai, partijai, sąrašui ir t. t.

"Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) projektų vadovės  Neringos Mickevičiūtės teigimu, sociologinės apklausos rodo, jog savivaldybės kaltinamos neskaidrumu ne vien todėl, kad yra daroma kažkas blogo, bet ir todėl, kad trūksta informacijos arba ji yra pateikiama taip, kad nėra aiškiai ir greitai pasiekiama vartotojui.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder