Europos Sąjungoje (ES) daugėjant fiktyvių santuokų su užsieniečiais vis didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas vietinei valdžiai, kuri atsakinga už emigrantus, mano už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakinga Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotoja Vivjana Reding (Viviane Reding).
Tai EK atstovė pareiškė Vilniuje po Rotušėje vykusios diskusijos su piliečiais apie tai, ką žmonėms suteikia ES piliečių teisės.
Viešnia pripažino, kad fiktyvios santuokos yra ES problema.
"Šis klausimas liečia vietinės valdžios organus, tai yra vietinio lygmens klausimas. Jeigu valstybėje administracija mato, kad kažkas yra ne taip, tai reikia šitą klausimą spręsti", - per spaudos konferenciją sakė V. Reding.
EK pirmininko pavaduotoja priminė, kad Bendrijoje yra parengtas specialus vadovas, kaip atpažinti tokias fiktyvias santuokas, tačiau, anot jos, "vis daugiau reikėtų dėmesio skirti administracijos ir dirbančių su emigrantais mokymams".
Lietuvoje pirmą kartą atliktas fiktyvių santuokų, kaip nelegalios migracijos kanalo, tyrimas, kurį inicijavo EK, parodė, kad tokių atvejų pastaraisiais metais daugėja. Vis dėlto lietuviai, kaip ir kaimynai latviai ar lenkai, šioje srityje labiau reiškiasi kitose ES šalyse.
Kaip skelbė "Lietuvos žinios", 2012 m. atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje santuokų su užsieniečiais iš viso nėra daug. Palyginti mažai ir tokių atvejų, kurie kėlė įtarimų, kad santuoka fiktyvi, tačiau jų iki 2011 metų nuolat daugėjo. 2007 metais tikrinti 28 atvejai ir aštuoniems užsieniečiams atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, o 2011 metais buvo tikrinti jau 59 įtartini atvejai, atsisakyta išduoti 11 leidimų ir trys leidimai panaikinti.
Tarp užsieniečių, kuriems 2008-2011 metais neišduoti leidimai gyventi Lietuvoje esant pagrįstų įtarimų, kad sudaryta fiktyvi santuoka, buvo 12 Ukrainos piliečių, po 11 Baltarusijos ir Gruzijos, penki Rusijos, po tris Azerbaidžano, Pakistano, Turkijos, du Moldovos ir vienas Armėnijos pilietis. Iš viso 16 moterų ir 35 vyrai.
Kai kuriose šalyse už fiktyvių santuokų sudarymą numatytos didelės baudos. Lietuvoje mūsų valstybės piliečiams iki 2011 metų iš viso nebuvo numatyta jokios baudžiamosios atsakomybės. Dabar gali būti skiriama bauda nuo 250 iki 1 tūkst. litų. Užsieniečiams naikinamas leidimas laikinai gyventi ir gali būti uždrausta iki penkerių metų atvykti į Lietuvą (ir ES).
Neoficialiais duomenimis, Lietuvoje fiktyvi santuoka jos iniciatoriui atsieina 10-15 tūkst. litų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą