Keturi drąsūs ir entuziastingi jaunuoliai - Naglis Jonas Kazlauskas, Ignas Kamarauskas, Kasparas Alejūnas ir Antanas Katiliauskas - birželio pabaigoje išsiruošė į istorinę savo gyvenimo kelionę. Po svarbių abitūros egzaminų jaunuoliai išsiruošė į dar svarbesnį žygį „Misija: Baltijos kelias“.
Įkvėpė Sausio 13-oji
Taip buvo pavadinta jaunuolių avantiūra, kurios vedami jie apkeliavo visas tris Baltijos šalis ir aplankė svarbiausias istorinio Baltijos kelio vietas. Tiesa, kelionė buvo kiek netikėta - visą maršrutą jaunuoliai įveikė senučiuku senelio šeštos kartos žiguliuku „Lada 21061“. Pasirodo, jis šioje kelionėje dalyvavo ne atsitiktinai.
„Dar sausio mėnesį susitikę galvojome, kaip galėtume paminėti abitūros egzaminų pabaigą. Norėjosi ne tik padaryti kažką įdomaus ir smagaus, bet svarbiausia - iš tiesų reikšmingo. Tuomet Ignas pasakė apie savo senelio žiguliuką, kuris galėtų padėti įgyvendinti mūsų planus. Iš pradžių dar nežinojome, kaip jį galėtume panaudoti. Ant nosies buvo Sausio 13-osios minėjimas. Įkvėpti šių renginių ir patriotiškumo jausmo, nusprendėme, kad galėtume prisidėti prie Baltijos kelio minėjimo ir būtent taip įprasminti savo idėją. Juolab kad būtent su šiuo žiguliuku Igno senelis tą reikšmingą 1989 m. rugpjūčio 23-iąją ir keliavo į Baltijos kelią. Tad galima sakyti, kad žiguliukas ir buvo vienintelis kelionės narys, iš tiesų patyręs šį svarbų mums ir kitoms Baltijos šalims įvykį“, - „Vakaro žinioms“ visai prieš Baltijos kelio metinių minėjimą pasakojo N.J.Kazlauskas.
Jis neslepia, kad ambicinga keturių jaunuolių idėja aplinkiniams, o ypač vyresniems žmonėms, nekėlė daug susižavėjimo. „Mums sakė, kad mes nieko nesuprantame ir kad su žiguliuku nesugedę net iki Rygos nenuvažiuosime. Iš tiesų taip ir buvo. Pajudėjome iš Vilniaus ir jau po 3 kilometrų automobilis sugedo ir teko jį remontuoti. Visos kelionės metu iš viso automobilis sugedo 8 kartus, bet visa tai tik pagyvino kelionę. Tačiau visus tikslus pavyko įgyvendinti. Išvykome iš Vilniaus, pasiekėme Rygą, tuomet - Taliną. Iš jo kėlėmės į Saremos salas, vykome į Tartu, grįžome į Rygą ir tuomet, vykdami per Palangą, Klaipėdą ir Kauną vėl pasiekėme Vilnių. Nuvažiavome apie 3200 km“, - pasakoja Naglis ir patikina, kad po kelionės žiguliukas dar gyvas ir gana puikiai važiuoja.
Atkartoję Baltijos kelią jaunuoliai turėjo progos iš arčiau pažvelgti į šį istorinį įvykį jame dalyvavusių žmonių akimis. „Norėjome įprasminti mūsų tėvų ir senelių triūsą, parodyti, kad jaunimas nėra atsiribojęs nuo šalies gyvenimo, kad jis vertina savo istoriją. Žinoma, mes supratome, kad, net ir aplankę visas Baltijos kelio svarbiausias dalis, nepasveikinsime beveik 3 milijonų žmonių, todėl nusprendėme pakviesti žmones pačius įsiamžinti - užrašyti savo parašus ir linkėjimus ant žiguliuko, kuriuos paskui galėjo perskaityti kitų miestų gyventojai. Aplankydavome kiekvieno miesto didžiąsias aikštes, kur mus pasitikdavo patriotiškai nusiteikę žmonės.
Žmonių atsiminimai stebino
Visų istorijų nė neišpasakosi, tačiau mes supratome, kad šis įvykis buvo renginys, kuris visų jame dalyvavusių žmonių akimis atspindėjo tuometinį troškimą iškovoti laisvę. Taline teko išgirsti labai įdomią istoriją. Pasirodo, viena britų šeima dalyvavo Baltijos kelyje 1989 metais, nes jie norėjo tapti istorinio įvykio dalimi“, - atsiminimais dalijasi Naglis.
Visą kelionę jaunuoliai užfiksavo kameromis ir po sugrįžimo skirtinguose Lietuvos miestuose pakvietė gyventojus pažiūrėti trumpametražį filmą iš šiuolaikinio Baltijos kelio. Paklaustas, kodėl šiandien vis dar svarbu prisiminti šią dieną, Naglis neabejoja, kad Baltijos kelio istorija aktyvių ir patriotiškų žmonių dėka gyvuos dar ilgai: „Kelionėje dažnai užduodavome klausimą, ar Baltijos kelias būtų toks pats, koks buvo, jei jis vyktų rytoj. Daugelis žmonių sakė, kad jis, ko gero, nebūtų toks pats, gal jis jau net nebūtų Baltijos, jis būtų kitoks. Nebent mus visus vėl suvienytų bendras tikslas, kuris, kaip rodo istorija, gali labai daug. Bet nebereikia kartoti senų dalykų, reikia kurti naujas idėjas ir naują istoriją. Baltijos kelias taip pat yra Tautos istorija. Kiekvienas turėtų žinoti, kodėl mes esame čia ir kaip mes čia pakliuvome. Tai reikalinga ne tik bendram išprusimui, bet ir tam, kad galėtume gyventi geriau. Nes pirmiausia turime padėkoti tiems, kurie kūrė šalies istoriją, kad galėtume patys imtis naujų idėjų ir darbų.“
Keturių drąsių jaunuolių kelionė - ne tik pramoga, bet ir dar vienas įrodymas visuomenei, kad patriotiškumas niekur nedingo, o jaunimas taip pat yra pasiruošęs ginti savo Tėvynę. Naglis neslepia, kad dažnai abejingumu kaltinamas šių dienų jaunimas iš tiesų labai myli savo šalį: „Žinoma, sunku palyginti, kokie mes patriotiški būtume, jei būtume gimę Nepriklausomybės kovų metu. Bet mano aplinkoje jaunimas šiandien tikrai yra patriotiškas. Mano šeimoje patriotiškumas visuomet buvo savaime suprantamas dalykas. Mano senelis buvo tremtinys, tad mūsų šalies istorija mūsų šeimą palietė labai arti. Lietuva man visuomet buvo svarbi ir man visuomet rūpėjo, kaip ją išlaikyti, kaip tobulinti jos ateitį. Dėl laisvės ir nepriklausomybės reikės kovoti visuomet. Ir tai reikia daryti kiekvieną dieną. Kiekvienas žmogus gali prisidėti prie to. Meilę valstybei ir jos Nepriklausomybę galime ginti ir pačiais paprasčiausiais kasdieniais gerais darbais, susijusiais su savo aplinkos gerove. Jie reikalingi pirmiausia ir kartais yra reikšmingesni ir turintys daugiau galios nei butaforiniai didžiuliai paradai.“
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą