Valdžia nenusiteikusi kompensuoti 2009 metais per pensijų reformą sumažintos pensijos įmokos dalies, kaupiamos dalyvio asmeninėje pensijų sąskaitoje. Nors šio įstatymo atitikimo Konstitucijai nuostatas vakar pradėjo nagrinėti Konstitucinis teismas (KT), premjeras Andrius Kubilius tiesiai šviesiai pareiškė, kad tų pinigų grąžinti negalės, kadangi jų paprasčiausiai nebėra. O Seimui šioje byloje atstovaujantis parlamentaras Rimantas Jonas Dagys nurodinėja, kad KT išvis neturėtų imtis ekonominio pobūdžio bylų.
KT bylą dėl Pensijų sistemos reformos įstatymo nuostatų, pagal kurias nuo 2009 metų nustatytas sumažintas valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos dalies, kaupiamos dalyvio asmeninėje pensijų sąskaitoje, dydis ir nenustatytas sumažintų kaupiamųjų pensijų įmokų kompensavimo mechanizmas, konstitucingumo, ėmėsi nagrinėti vakar.
Jei KT pripažins, jog 2009 m. priimti įstatymai pažeidžia šalies pagrindinį įstatymą Konstituciją, valstybinio socialinio draudimo fondas privalės pervesti į asmenines antrosios pakopos pensijų reformos dalyvių kaupiamąsias sąskaitas daugiau nei milijardą litų.
Pareiškėjo, Vilniaus apygardos administracinio teismo, teigimu, įstatymu sumažinus į pensijų fondus pervedamos įmokos dydį, nepagrįstai apribotos pensijų kaupimo sistemos dalyvių ir pensijų kaupimo bendrovių nuosavybės teisės, pažeisti jų teisėti lūkesčiai dėl iki šio sumažinimo įstatymu nustatyto dydžio kaupiamųjų pensijų įmokų arba dėl teisingo praradimų, susidariusių pakeitus teisinį reguliavimą, kompensavimo, taip pat paneigta pensijų kaupimo sistemos dalyvių teisė gauti tokio dydžio senatvės pensiją, kokio jie tikėjosi.
Pinigų nėra
A. Kubilius po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį komentavo, jog jei KT priimtų sprendimą, kad reforma neatitinka Konstitucijos, dėl to esą nukentėtų ateinančiosios kartos, kurių sąskaita pensijų kaupimas turėtų būti kompensuojamas.
"Jūs sutinkate prisidėti? Iš kokių pinigų tai galima padaryti? Kas čia turi tą aruodą pinigų, kur visiems viską būtų galima kompensuoti? Jei mokesčių mokėtojai sutinka prisidėti prie kompensavimo kam nors, tai mes tam neprieštaraujame. Jei bus priimtas sprendimas, kad dabartinė karta nori gyventi geriau savo vaikų ir anūkų kaina, tai bus priimti tokie sprendimai", - kaltės jausmu manipuliavo Vyriausybės vadovas.
Byloje Seimo interesams atstovaujantis konservatorius R. J. Dagys įrodinėja, kad jie turėjo teisę priimti tokį sprendimą, mat iki tol patvirtintas pensijų kaupimo modelis buvo neefektyvus.
"Valstybės turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus, jei mato, kad sistema veikia neefektyviai. Tą mes ir padarėme. Iš tiesų, už tos bylos slypi didžiulis, net 450 mlrd. litų vertės, ekonominis kažkieno interesas", - savo motyvus aiškino parlamentaras.
Be to, aiškino R. J. Dagys, tie pinigai esą niekur nedingo.
"Tiesa, jie nebuvo pervesti į privačius pensijų fondus. Tačiau pateko į solidariąją sąskaitą. Todėl piliečių pensijos augo ten", - "Vakarų ekspresui" sakė parlamentaras, iškart pridūręs, kad KT ėmėsi ne savo darbo.
"KT neturėtų spręsti ekonominio pobūdžio bylų", - komentavo R. J. Dagys.
Nusavino pinigus
Šį teisinį ginčą su valstybe, gindama viešąjį interesą, dar 2009 m. inicijavo Pensijų fondų dalyvių asociacija (PFDA). Vienas šios asociacijos steigėjų, klaipėdietis Jonas Dirginčius "Vakarų ekspresui" sakė, kad 2009 m. pervedimus į privačius fondus sumažinus iki 2 proc., jis kreipėsi į "Sodrą", prašydamas grąžinti įmokėtus pinigus. Tačiau gavo formalų atsakymą, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) valdyba to padaryti negali, mat ji tik vykdo Seimo priimtą įstatymą.
"Tuomet kreipiausi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Galiausiai, šis teismas kreipėsi į KT, kad tas išsiaiškintų, ar Seimo priimti įstatymai neprieštarauja Konstitucijai", - bylinėjimosi eigą prisiminė J. Dirginčius.
Jis teigė, kad 2009-aisiais buvo palankiausias metas investuoti, kadangi akcijų kainos dėl pasaulinės krizės buvo pasiekusios dugną.
NUSAVINO. "Mūsų valdžia sugalvojo, kad ji yra protingesnė ir mūsų uždirbtais pinigais nutarė gelbėti "Sodrą". Nebūtų taip pikta, jei Seimas būtų numatęs ir kokį nors kompensavimo mechanizmą. Tačiau pinigai buvo paprasčiausiai nusavinti", - piktinasi klaipėdietis Jonas Dirginčius.
"Iki tol aš investavimo kryptį keisdavau po kelis kartus per metus. Mano investicinių vienetų prieauglis siekė net 40 proc. Tačiau mūsų valdžia sugalvojo, kad ji yra protingesnė ir mūsų uždirbtais pinigais nutarė gelbėti "Sodrą". Nebūtų taip pikta, jei Seimas būtų numatęs ir kokį nors kompensavimo mechanizmą. Tačiau pinigai buvo paprasčiausiai nusavinti", - piktinosi klaipėdietis.
Keli milijardai
Jei KT pripažins, jog 2009 m. priimti įstatymai pažeidžia šalies pagrindinį įstatymą Konstituciją, valstybinio socialinio draudimo fondas privalės pervesti į asmenines antrosios pakopos pensijų reformos dalyvių kaupiamąsias sąskaitas daugiau nei milijardą litų.
J. Dirginčius negalėjo pasakyti, kiek privačiuose fonduose lėšas senatvei kaupiantys piliečiai per tuos metus neteko.
"Galiu tik remtis finansų ministrės Ingridos Šimonytės žodžiais, kuri aiškino, kad 2009-aisiais buvo sutaupyta, kitaip - nusavinta iš milijono dirbančiųjų, apie 600 mln. litų. Tereikia šį skaičių padauginti iš trijų. Tačiau žinant, kad pastaraisiais metais dirbančiųjų mažėjo, galime spėti, kad į privačius fondus per tuos metus nebuvo pervesta apie 1,2-1,5 mlrd. litų. Be to, reikia nepamiršti, kad fondo vieneto indeksas ūgtelėjo apie 50-60 proc. Susidaro įspūdinga suma", - skaičiavo J. Dirginčius.
Po 20 metų?
Jis taip pat skeptiškai vertino galimybę visiems dirbantiesiems atgauti nusavintą įmokų į privačius pensijų fondus, dalį.
"Net jei KT išvada bus teigiama, Seimas gali priimti įstatymą, kuriuo tą nusavintąją dalį įsipareigos kompensuoti per 20 metų. Tad šiuo atveju laimėję turėtume tik moralinį pasitenkinimą", - svarstė klaipėdietis.
Todėl dalis PFDA narių į teismą kreipėsi ir privataus kaltinimo tvarka, kuriuo pinigus prašo išskaičiuoti iš VSDF.
"Šiuo atveju laimėjus bylą atgauti pinigus bus paprasčiausiai. Tereikės teismo sprendimo vykdymą perduoti antstoliui, kuris lėšas išskaičiuos iš VSDF sąskaitų", - prognozavo J. Dirginčius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą