Pabėgeliai ilgisi Sirijoje likusių artimųjų

Į Lietuvą atvežtiems sirams metams suteikta nacionalinė svečių viza, kurią turintys asmenys negali išvykti į kitą Europos šalį.

Viena sirų šeima, beje, kalbanti tik arabų kalba, apsigyveno Kretingoje, Rūtos ir Arūno Šulskių namuose, antroji įsikūrė Klaipėdos evangelikų liuteronų diakonijos centre.

Uostamiestyje apsigyvenusi Eliaso Daoudo ir Mirnos Rafail Hannoschų pora, jų dukra Mary ir sūnus Davidas Eliasas puikiai kalba angliškai. Tėvas yra odontologas, žmona - namų šeimininkė, sūnus - antro kurso farmacijos studentas, dukra - dar moksleivė.

Pabėgėlius globojanti Magdalena Piklaps pirmiausia surengė svečiams apžvalginę ekskursiją. Kretingą šeima jau pažįsta geriau, nes vyksta aplankyti ten privačiuose Šulskių namuose gyvenančių Mirnos tėvų. Tą vakarą, kai susipažinome su atvykėliais, jie ruošėsi dalyvauti evangelikų liuteronų bažnyčios pamaldose, moterų pasaulio ekumeninėje maldos dienoje.

Kol kas atvykėliai kartą per dieną gali pavalgyti diakonijos labdaros valgykloje, gauti šiltesnių drabužių.

Mary ir Klaipėdon iš Kretingos atvažiavusi jos pusseserė Naur sakė mylinčios Magdaleną, nes ji ne tik nuoširdi, bet ir parūpino šeimai labai mėgiamų vištienos bei ryžių. Valgo jie ir kiaulieną, bet labiau mėgsta jautieną.

"Gyvename patogiai, čia mums labai gerai. Pasigendu tik savo namų Sirijoje ir ten pavojuje likusių mamos, tėvo ir brolio", - sakė šeimos galva E. D. Hannoschas.

Anot jo, artimieji nemoka anglų kalbos, nesutvarkė reikiamų dokumentų, kad atvyktų, be to, kelionė daug kainuoja, ir jie nepasiryžo. Eliaso Daoudo brolis gyvena Švedijos sostinėje Stokholme.

"Prieš trejus metus savo tėvynėje gyvenome ramiai, o dabar vyksta pilietinis karas, islamo išpažinėjai šaudo, persekioja ir nori išžudyti visus krikščionis. Mes gyvenome Šiaurės Sirijoje, netoli Turkijos sienos", - sakė vienos pirmųjų pasaulyje krikščionybę priėmusių tautos atstovas. Šiuo metu šalyje yra tik 10 proc. krikščionių.

Hannoschų šeima, nenorėdama rizikuoti savo gyvybe, nelikus vandens, elektros, brangstant maistui, dukrai nebegalint eiti į mokyklą, prieš metus pasitraukė į vietovę, esančią per 20 kilometrų nuo Damasko, nes šalies sostinėje, kurios universitete studijavo sūnus, nebuvo vietos. Per televiziją, internetą šeima ne kartą stebėjo krikščionių žudynes tiesiog šalies gatvėse, mėtomas bombas, sugriautas bažnyčias, plėšiamus taikių tautiečių namus.

Klaipėdoje apsigyvenusi šeima kol kas nežino, ką veiks ateityje. Jie labai tikisi, kad po metų, praleistų Lietuvoje, karas pasibaigs, ir į gimtinę sugrįš jų tėvynainiai iš Vokietijos, kitų šalių. O kol kas jo odontologijos klinika, kaip ir namai, užrakinti, gali būti, kad kas nors įsilaužė ir jau ten gyvena.

Beje, turėdami svečio statusą, Lietuvoje pabėgėliai iš Sirijos neturi teisės nei mokytis, nei dirbti, nors ir teigė nenorintys gyventi iš kito malonės, o pinigų turintys nedaug.