Per laivų katastrofas daugiau šansų turi vyrai

„Titaniko“ katastrofa, kai išgelbėta 70 proc. laive buvusių moterų ir vaikų, bet tik 20 proc. vyrų, - reta taisyklės išimtis, teigiama švedų tyrime.

Anot jų, iš tiesų kapitonas ir įgula pirmiausiai linkę rūpintis savo pačių saugumu, vyrų galimybės išgyventi per katastrofą yra dvigubai didesnės nei moterų, o vaikų padėtis - prasčiausia.

Tyrime naudoti 1852-2011 m. įvykusių jūrų katastrofų duomenys. Į šias katastrofas pateko 15 tūkst. keleivių ir įgulos narių iš daugiau kaip 30 skirtingų šalių.

Į analizę neįtrauktas Italijos krui­zinis laivas „Costa Concordia“, kurio kapitonas sulaukė gausybės kritikos už tai, kad paliko nelaimės vietą dar prieš evakuojant daugiau kaip 4,2 tūkst. keleivių. Per nelaimę žuvo 32 žmonės.

Tačiau rezultatai parodė, kad jo elgesys galbūt ir nebuvo toks neįprastas.

Istoriniai duomenys rodo, kad įgulos narių „galimybės išsigelbėti didesnės nei keleivių, ir tik 9 iš 16 kapitonų nuskendo kartu su laivais“, teigiama tyrime.

Per tokias nelaimes, kai kapitonas ėmėsi vadovauti ir perspėjo keleivius bei įgulos narius pirmenybę teikti vaikams ir moterims, jiems pasisekdavo labiau.

Kalbant apie „Titaniką“, kapitonas nurodė pirmiausia gelbėti moteris ir vaikus, be to, buvo pranešimų, kad pareigūnai šaudė į vyrus, kurie šio nurodymo nesilaikė.

Moterys didesnes galimybes išgyventi nei vyrai turėjo tik dviejose tirtose katastrofose - 1912 metais nuskendus „Titanikui“ ir 1852 metais, kai Indijos vandenyne nuskendo britų laivas „Birkenhead“.

11 kitų katastrofų išgyveno kur kas mažiau moterų nei vyrų, o likusiose penkiose ryškių skirtumų tarp išsigelbėjusių moterų ir vyrų nebuvo.

Kai tyrėjai dėmesį sutelkė į britų laivų katastrofas, jie nustatė, kad moterims sekėsi daug prasčiau nei vyrams, nors britų laivuose nurodymas pirmiau gelbėti moteris ir vaikus duotas dažniau.

„Tai prieštarauja įsitikinimui, kad britai galantiškesni nei kitų tautybių vyrai“, - teigia tyrimo autoriai Mikaelis Elindera ir Oskaras Eriksonas (Oscar Erixson) iš Upsalos universiteto Ekonomikos departamento.

Jie taip pat sakė, kad panašios išvados gautos ir atlikus kitus žmogaus elgesio per stichines nelaimes tyrimus.

„Tai, kas nutiko „Titanike“, paskatino neteisingai vertinti žmonių elgesį per katastrofas“, - tvirtina tyrėjai.