Tuo metu specialistai tikina, jog šio jaunuolio situacija yra akivaizdus pavyzdys, kai žmogus tiesiog atidžiai nesidomi ir nepasinaudoja viskuo, ką jam suteikia įstatymai.
Nori dirbti
Klaipėdietis Artūras (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) užaugo vaikų namuose, baigė Šilutės statybininkų mokyklą, po mokslų grįžo į Klaipėdą. Kadangi neturėjo kur gyventi, miesto savivaldybė parūpino jam vietą nakvynės namuose.
"2008 metais pagaliau gavau socialinį būstą. Vėliau netekau darbo, o per krizę pakilo ir mokestis už būstą. Mokėdavau 23 litus, o dabar perskaičiavo iki 123", - pasakojo klaipėdietis.
Jau trejus metus Artūras yra registruotas Klaipėdos darbo biržoje. Per tą laiką vaikinui nebuvo pasiūlytas nė vienas nuolatinis darbas - tik pavienės, trumpalaikės užduotys.
Dar gyvendamas nakvynės namuose Artūras turėjo antrąjį nedarbingumo lygį. Vaikinas tikina esą pats prašė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijos, kad lygį pažemintų iki trečiosiojo, jog galėtų dirbti, o ne sėdėti rankas sudėjęs. Dabar viskas, pokalbininko manymu, atsisuko prieš jį, nes net ir dirbant pavienius darbus per metus susikaupia tokia pajamų suma, kad nebetaikoma anksčiau jam priklausiusi kompensacija už socialinį būstą.
"Gaunu 340 litų pašalpą. Pasakykit, kaip man sumokėti už būstą 123 litus? Ir taip turiu nedidelę skolą už šildymą, nes vienu metu buvau išvykęs į ligoninę. Visus kitus mokesčius tvarkingai susimoku, kad ir kaip sunku būtų. Esu nagingas, pagelbėju žmonėms remonto darbuose. Ir tą patį socialinį būstą pats susiremontavau, išgražinau. Tačiau išgyventi vis tiek sunku. Prašiau, kad vėl sugrąžintų antrąjį nedarbingumo lygį, bet jo nebekeičia, nors tokia man tikrai priklausytų", - guodėsi Artūras.
Lieka ir lengvatos
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus vedėjos Danguolės Netikšienės teigimu, mokestis už socialinį būstą pakilo daugeliui - dar pernai rudenį buvo išleistas Vyriausybės nutarimas, pagal kurį suvienodintas nuomos mokesčio skaičiavimo mechanizmas.
 |
| POKYČIAI. Mokestis už socialinį būstą pakilo daugeliui - dar pernai rudenį buvo išleistas Vyriausybės nutarimas, pagal kurį suvienodintas nuomos mokesčio skaičiavimo mechanizmas, tačiau buvo numatytos ir lengvatos, kurios taikomos asmenims, turintiems trejų metų sutartį dėl socialinio būsto nuomos, ir tiems, kurie turi neterminuotas sutartis, bet jų bendros metinės pajamos nesiekia 350 litų per mėnesį. Algirdo KUBAIČIO nuotr. |
Dėl šio nutarimo savivaldybės nebegali taikyti lengvatų pasirinktiems asmenims - t.y. savo nuožiūra rinkti mažesnį nuomos mokestį. Tačiau Klaipėda, atsižvelgdama į tai, kad staigūs pokyčiai gali būti pernelyg šokiruojantys, anot D. Netiškienės, pritaikė pereinamąjį laikotarpį ir šią tvarką pradėjo taikyti tik nuo šių metų.
"Visgi yra numatyta, kad mažesnis nuomos koeficientas galės būti taikomas tiems asmenims, kurie turi trejų metų sutartį dėl socialinio būsto nuomos. Taip pat ir tiems, kurie turi neterminuotas sutartis, bet jų bendros metinės pajamos nesiekia 350 litų per mėnesį. Tad lengvatos ir toliau bus taikomos tik ypač mažas pajamas gaunantiems asmenims. Nors jūsų minimo asmens pajamos, susumavus visus trumpalaikius darbus, viršija nustatytą normą, tačiau jis priklauso nuomininkų grupei, turinčiai trejų metų sutartį, taigi socialinio būsto nuomos kaina jam turėtų mažėti. Kiek tiksliai, paaiškės, kai vasario viduryje ar pabaigoje socialinio būsto gyventojai gaus pirmąsias sąskaitas už šių metų sausį", - sakė D. Netikšienė.
Be to, Socialinio būsto skyriaus vedėja priminė, jog lengvatos bus taikomos atbuline tvarka nuo 2010-ųjų spalio, todėl turėtų sumažėti ir socialinio būsto nuomininkų skolos.
Apie šiuos pasikeitimus, anot D. Netikšienės, buvo įspėti visi su jais susiję socialinių būstų gyventojai - dalis skelbimais laiptinėse, dalis asmeniškai.
"Taip pat tenka pastebėti, kad jūsų minimas asmuo pats nesikreipė į mūsų skyrių ir nebandė aiškintis situacijos. Be to, jis turi skolą ne tik už šildymą, bet ir gana nemenką įsiskolinimą už būsto nuomą. Kai buvo galimybė šią skolą panaikinti ar sumažinti iki nedidelės sumos, jis į mus nesikreipė, jokių dokumentų laiku nesusitvarkė, nors ir buvo raginamas, todėl ta skola dabar ir velkasi. Matyt, tai yra vienas iš faktorių, tempiančių jį žemyn", - sakė D. Netikšienė.
"Remiamės teisės aktais"
Jūratė BRAZIULIENĖ, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktoriaus referentė
Mes remiamės teisės aktais, kurie reglamentuoja ir darbingumo lygio, ir neįgalumo ar specialiųjų poreikių nustatymą. Vadovaujamės išrašais iš medicininių įstaigų, siuntimais ir visais kitais medicininiais dokumentais. Šiuo atveju patarčiau žmogui iš naujo kreiptis į gydantį gydytoją, nes darbingumo procentai nustatomi tik pagal diagnozuotus sutrikimus.
Pasakojimas apie tai, kad jo prašymu buvo padidintas darbingumas, skamba keistai, nes paprastai didžiausios kovos vyksta dėl to, kad būtų suteikiamas kuo didesnis nedarbingumas. Jeigu žmogui yra nustatyti kažkokie procentai, tai tokie ir turėtų būti. Juk pas mus ateina jau su visais surinktais dokumentais, yra vertinimo kriterijai, palankios ir nepalankios aplinkybės, vedami ir dauginami koeficientai, kol galų gale gaunasi procentas. Jeigu mes vadovautumėmės tik žmonių norais, tai negalėtume dirbti. Matyt, tokius žmonių pageidavimus lemia ekonominė situacija, juk žmogus ieškodamas darbo stengiasi prisitaikyti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą