Šv. Pranciškaus taurė: Nebėk nuo problemų - bėk maratoną

Idėja gimė lankantis JAV

Viena iš pagrindinių bėgimo organizatorių, labdaros ir paramos fondo „Rūpestėliai“ vadovė Akvilė Virbalienė pasakoja, kad solidarumo bėgimo idėja gimė lankantis Jungtinėse Amerikos Valstijose: „Keturių žmonių grupelė buvome išvykę į JAV, kur vaikščiojome Bostono gatvėmis ir pamatėme afišą, kurioje atkreipiamas dėmesys, kad šalia mūsų gyvena žmonės, patiriantys socialinę atskirtį, fizinį nepriteklių arba dvasinį skurdą, – pasakojo ji. – Kadangi vadovauju paramos fondui, kurį įsteigė broliai pranciškonai, o šv. Pranciškus visada didžiausią dėmesį skyrė vargšams, kilo mintis, kad galime bėgti už skurstančius žmones. Viena vertus, tai bus ugdomąją galią turintis renginys, kita vertus – galimybė padėti atskirtį patiriantiems žmonėms.“

Bėgime dalyvausiantis pranciškonas Andrius Dobrovolskas iš Kryžių kalno vienuolyno, kuris bėgs ilgąją 17 km distanciją, visiškai neišgyvena, kad solidarumo bėgimai jau yra tapę tam tikra mada. Juk patys pranciškonai kasmet rengia „Vilties bėgimą“, „Raudonasis Kryžius“ rengė solidarumo su pabėgėliais bėgimą Palangos oro uoste, organizacija „Gelbėkit vaikus“ kasmet organizuoja moksleivių bėgimą prieš patyčias. „Manau, kad kuo daugiau tokių solidarumo bėgimų Lietuvoje, tuo geriau. Juk jie tarpusavyje nekonkuruoja, o pačiam žmogui suteikia motyvaciją sportuoti, – sako brolis pranciškonas. – Į bėgimą užsiregistravęs žmogus pradeda jam ruoštis, nebegali bet kaip gyventi, pradeda gyventi sveikiau. Be to, pats gerai praleisdamas laiką jis tuo pat metu padeda kitiems žmonėms.“

Pasak Andriaus Dobrovolsko, JAV bėgimai yra labai populiarūs ir daugumą jų surinktus pinigus skiria geriems tikslams. „Kiekvienas miestas turi savo bėgimą, o dar kas mėnesį vyksta mažesnio masto bėgimai. Į Bostono ar Niujorko bėgimus net sudėtinga patekti, reikia įveikti privalomus normatyvus. Juose bėga daugiau nei 10000 žmonių. Pats esu bėgęs Caribou ir Portlando miestų maratonuose. Be to, prie pranciškonų vienuolyno Kenebunkporte vyksta Meino valstijos bėgimas, kuriame bėgau pusmaratonį, – pasakojo brolis. – JAV įprasta, kad registracija į bėgimą kainuoja brangiai, apie 100 dolerių, o surinkta didelė suma vėliau skiriama labdarai.“

Ragins atsigręžti į bendruomenės vargšus

Kalbėdama apie „Šv. Pranciškaus taurės“ tikslą Akvilė Virbalienė sakė, jog pirmiausia nori atkreipti žmonių dėmesį, kad savo bendruomenėse turime narių, kuriems reikia pagalbos. „Mūsų šūkis: „Nebėk nuo problemos – bėk maratoną“. Siekiame, kad žmonės nebijotų prašyti pagalbos, kad kreiptųsi į šalia esantį bendruomenės narį, o patys bendruomenės nariai taipogi pastebėtų savo aplinkos žmogų, kuriam reikia pagalbos. Aplink mus yra ir sergančių, ir skurstančių žmonių. Šiai akcijai neatsitiktinai pasirinkta diena prieš pat šv. Pranciškaus liturginį minėjimą, nes šventasis kalbėjo, jog turime mylėti vargšus ir jiems padėti. Nusprendėme rengti solidarumo akciją, kad paskatintume atsigręžti į kiekvieną bendruomenės narį, koks jis bebūtų.“

Lėšas skirs labdaros valgyklai „Rūpestėliai“

Pasak Akvilės Virbalienės, tai bus pirmasis toks bėgimas Kretingoje, kuris įtraukia ir verslą, ir jaunimą, ir mokyklas, ir studentus. Į bėgimą jau užsiregistravo daugiau nei šimtas savanorių, daugiausiai jų – Klaipėdos valstybinės kolegijos studentai. Dalis kineziterapijos ir slaugos specialybių studenčių bėgimo metu bus pasiruošusios teikti pirmąją pagalbą. 

Surinkti pinigai atiteks labdaros valgyklai „Rūpestėliai“. „Pradžioje buvome sumanę nupirkti automobilį maisto produktams vežioti, – prisipažino moteris, ­– pradėjome vaikščioti pas verslininkus ir prašyti paramos, o trūkstamą sumą tikėjomės surinkti per bėgimą. Tačiau verslininkai pasakė, kad gali prisidėti prie bėgimo nupirkdami automobilį. Tad automobilį jau turime, jis rieda Kretingos gatvėmis. Labiausiai prie jo prisidėjo Plungės „Rotari“ klubas, žvakių gamintoja „Geralda“, „Kretingos maistas“ ir „Terekas“. Tad dabar visi per bėgimą surinkti pinigai bus skirti vienintelei visame regione labdaros valgyklai.“

Labdaros valgykla „Rūpestėliai“ buvo įsteigta 1994 metais. Ji išgyveno ir aukso amžių, ir krizinius laikotarpius. Pradžioje valgyklą gausiai rėmė išeivijos lietuvių laikraštis „Darbininkas“, aprūpindavęs tiek maistu, tiek puodais ir kitais reikmenimis. Vėliau, apie 2007­-2008 m., valgykla išgyveno krizinį laikotarpį, savivaldybė sumažino paramą. Dabar valgykla gyvuoja vien gerų žmonių ir brolių pranciškonų dėka. Kiekvieną mėnesį valgykloje pavalgo 240 žmonių. Jie gali ateiti kasdien darbo dienomis nuo 7 val. ryto iki pirmos valandos.

Pasak labdaros fondo vadovės, pagrindiniai labdaros valgyklos lankytojai yra ne tie žmonės, kurie turi mažas pajamas, bet tie, kurie turi įvairiausių socialinių problemų – benamiai, priklausomi asmenys, neįgalūs žmonės. Jų yra tikrai nemažai ir, deja, daugėja.

„Virėja Apolonija dirba „Rūpestėlių“ valgykloje nuo pat jos atidarymo ir yra tikra vargšų mama, ­­– sakė Akvilė Virbalienė. – Jei tik ji tuo metu yra labdaros valgykloje, tikrai atrakins duris ir pavaišins žmogų. Nereikia pateikti jokių dokumentų, ji pamaitina kiekvieną vargšą. Prie valgyklos gyvavimo labai prisideda „Maisto bankas“, kuris yra pagrindinis maisto produktų tiekėjas. Mes gaminame sriubą su duona.“

Tikisi, jog dalyvaus ir socialinę atskirtį patiriantys žmonės

Akvilė sakė, jog informavo socialinę atskirtį patiriančius žmones apie bėgimą, pakvietė juos dalyvauti ir tikisi, kad dalis jų atsilieps. 400 metrų garbės trasa yra nemokama, ją gali įveikti ir neįgalieji. „Ateiti į labdaros valgyklą yra labai sunku. Prašyti valgyti yra paskutinė žmogaus stadija, kai jam tenka nusižeminti, pripažinti, kad pats vienas nebesusitvarko, turi prašyti pagalbos. Todėl tiems žmonėms išeiti į visuomenę yra sudėtinga, – sakė A. Virbalienė ir pridėjo – patys savo kailiu pajutome, kaip sunku yra prašyti. Nors prašėme verslininkų paremti gerą idėją, tačiau vis tiek buvo labai sunku. Daug smagiau ir palaimingiau yra duoti, negu imti. Ta patirtis mums leido dar geriau suprasti labdaros valgyklą lankančius žmones, kaip jiems yra sunku.“

Bėgimas gali būti užkrečiamas, kaip ir malda

Pasak pranciškono Andriaus Dobrovolsko, dalyvavimas bėgime yra ir geras pavyzdys aplinkiniams, ir užkrečianti patirtis pačiam žmogui. „Viena yra bėgti vienam ir visai kas kita bėgti kartu su šimtais žmonių. Tai labai motyvuoja ir sportas tampa bendrystės šaltiniu. Kita vertus, tai geras pavyzdys aplinkiniams žmonėms, kurie mato bėgikus ir susimąsto, kad galbūt ir jiems reikėtų pradėti sportuoti, – sakė brolis pranciškonas. Jis palygino bėgimą su maldos patirtimi: „Gavęs gerą bėgimo patirtį žmogus užsikrečia, panašiai, kaip galima užsikrėsti ir tapti priklausomam nuo maldos. Jei žmogus išmoksta melstis ir patiria maldos džiaugsmą, jis tampa nuo jos priklausomas, jam reikia maldos kasdien. Panašiai ir su bėgimu.“

„Šv. Pranciškaus taurėje“ galima pasirinkti 400 m garbės trasą, 3 km, 8,5 km ir 17 km ilgio trasas. Registruotis galima interneto puslapyje http://svpranciskaustaure.lt, sumokant atitinkamai 3, 5 ir 7 Eur auką.