Vaiko teisių ekspertai teigia, kad daugelyje rytų Europos šalių vaiko teisių politika dažnai neatitinka vaikų poreikių ir jų interesų, o lėšos vis dar investuojamos į atsilikusias ar net žalingas vaikams praktikas.
„Rodos visi seniai susitarė Europoj ir Vakarų pasauly kad įstaiga nėra namai, tai netinkama vieta augti vaikui. Ką mes turim? Mes vis dar turim šimtus milijonų eurų investuojamus į institucijas, vietoj to kad investuotumėm į pagalbos šeimai paslaugas“, – aiškino Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovė Dovilė Šakalienė.
Pasak specialistų, vaikų namai pradėti vystyti XVIII–XIX amžiuje. Jų tikslas buvo užtikrinti pagalbą tiems, kam jos reikia, ir kartu panaikinti problemą visuomenėje. Šiandien daugelis šalių jau atsisako šios sistemos, tačiau Rytų Europoje gerųjų pavyzdžių dar trūksta.
Priežastys, kodėl vaikai atsiduria globos namuose esą visose šalyse panašios – skurdas, smurtas, nedarbas, priklausomybė nuo svaigiųjų medžiagų ar tiesiog vaiko neįgalumas. Būtent kovai su šiomis problemomis, specialistų nuomone, ir reikėtų skirti daugiausiai lėšų.
„Reikalingas ir bendradarbiavimas tarp sektorių. Tik vyriausybė arba tik nevyriausybinės organizacijos šių problemų neišspręs. Svarbu suvokti, kad tie vaikai yra mūsų visų ir kad visiems jais reikia rūpintis“, – tikino Bulgarijos Helsinkio komiteto narė Desislava Simoenova.
Pasak ekspertų, augant globos namuose vaikams gali sutrikti socialinė ir emocinė raida, atsiranda nepilnavertiškumo kompleksas, vėliau trukdantis gyventi savarankišką gyvenimą.
„Dvi tarptautinės Jungtinių Tautų konvencijos aiškiai nurodė, kad vaikai, gyvenantys globos namuose, ir neįgalūs asmenys turėtų būti neatskirti nuo visuomenės, o gyventi joje. Jiems reikia pagalbos, tačiau kiekvienam pagalba turėtų būti suteikiama individualiai arba bent mažose grupelėse, pagal poreikius“, – teigė ES Pagrindinių teisių agentūros atstovas Ioannis Dimitrakopoulas.
Lietuvoje šiuo metu yra beveik 100 vaikų globos įstaigų, kuriose auga per 4 tūkst. vaikų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą