Seimas dar 2013 metais pradėjo svarstyti daugiau kaip 100 parlamentarų pateiktas Konstitucijos 38 str. pataisas dėl šeimos sampratos formuluočių, kad „šeima sukuriama sudarius santuoką" ir „šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės", tačiau iki šiandien šie svarstymai lieka tik kalbomis.
„Šio įstatymo svarstymas Seime užsitęsė nepateisinamai ilgai ir trunka jau daugiau nei dvejus metus. Manome, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, neįtraukdamas projekto svarstymo į darbotvarkę, sąmoningai vilkina sprendimo priėmimą, o tai trukdo savo poziciją išreikšti likusiems Seimo nariams, kurie negali dėl projekto balsuoti plenariniame posėdyje", - sako Laisvos visuomenės instituto vadovė, teisininkė Kristina Zamarytė-Sakavičienė.
Diskusijos dėl šio įstatymo prasidėjo dar 2011 metais, kai Konstitucinis Teismas išaiškino, kad „šeimos konstitucinė samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto". Taip pat nurodė, kad ir nesusituokę, tačiau bendrai gyvenantys asmenys, Konstitucijos prasme, gali būti laikomi šeima.
"Tačiau santuoka užtikrina, kad šeima yra kuriama savanoriškai. Nustojus santuoką laikyti būtinu šeimos kriterijumi, iš bendrai gyvenančių asmenų atimama teisė patiems nuspręsti, ar jie nori save viešai apibrėžti kaip šeimą. Po Konstitucinio Teismo nutarimo klausimas, kas yra šeima, tampa nebe asmenų laisvo apsisprendimo, bet faktinių aplinkybių klausimu”, - aiškina teisininkė.
Pasak K.Zamarytės-Sakavičienės, rimtų argumentų santuokos reikalingumui pagrįsti netrūksta. „Atsisakius santuokos, kaip šeimos sukūrimo pagrindo, kyla daug neaiškumų, kaip šeima atsiranda. Ar kartu gyvenantys nepilnamečiai ar studentai jau yra šeima? Kada ji prasideda, kiek laiko reikia kartu gyventi - savaitę, dvi ar metus? Kas tai nustatys? Todėl didelė dalis visuomenės nesutinka su tokia nuostata ir taip pat 106 Seimo nariai, kurie dar 2013 m. pateikė pataisą Konstitucijai. Ta pataisa šeimos sampratą aiškiai susietų su santuoka, motinyste ir tėvyste”.
Daugybė mokslinių tyrimų aiškiai rodo, kad santuoka gerina tiek psichinę, tiek fizinę sutuoktinių sveikatą, ilgina jų gyvenimo trukmę, gerina santykių kokybę, padidina laimės pojūtį, net gerina finansinę padėtį. Ypač svarbu, kad santuoka teigiamai atsiliepia joje augančių vaikų sveikatai.
K.Zamarytė-Sakavičienė tikina, kad santuoka sustiprina ne tik visus šeimoje gyvenančius asmenis, bet taip pat ir valstybę.
"Santuokos viešumas padeda užtikrinti jos ilgalaikiškumą ir stabilumą. Santuoka - saugiausia aplinka vaikams ir moterims smurto prasme. Santuokoje gimsta žymiai daugiau vaikų nei tiesiog bendrai gyvenant. O tai gerina ir valstybės demografinę padėtį, mažina skurdą, prisideda prie šalies ekonominės padėties gerėjimo”, - sakė Laisvos visuomenės instituto vadovė K.Zamarytė-Sakavičienė.
"Mūsų Konstitucija nustato, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pripažino neatsiejamą ir neginčijamą santuokos ir šeimos ryšį bei nurodė, kad toks šeimos modelis neabejotinai turi išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrina tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą. Taigi projektas, kuriame šeimos samprata susiejama su santuoka bei motinyste ir tėvyste, yra fundamentalios svarbos, todėl Seimo komitetų darbotvarkėse prioritetas negali būti teikiamas kitiems teisės aktų projektams", - rašoma kreipimesi į Seimo Pirmininkę.
Raginimą greičiau svarstyti visuomenei svarbų įstatymą pasirašė Laisvos visuomenės institutas, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, VšĮ "Šeimos institutas”, Lietuvos šeimos centras, Santuokos ir šeimos studijų centras, Lietuvos tėvų forumas, Pasaulio gydytojų federacijos "Už žmogaus gyvybę" Lietuvos asociacija, Biomedicinos etikos ir teisės institutas bei kitos organizacijos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą