Alus troškuliui malšinti netinka.

Specialistai teigia, jog karštą dieną žmogaus organizmas išgarina 2,5-3 l vandens. Todėl tiek pat, o vaikai - 1-1,5 l, turėtume ir išgerti. Parduotuvių lentynos lūžta nuo skaniausių gėrimų, tačiau kokį gerti sveikiausia, koks geriausiai numalšina troškulį?

Kad nesvaigtų galva

"Nereikėtų laukti, kol ims džiūti burna. Sveikas žmogus niekada neišgers per daug vandens. O netekus daug skysčių ir laiku neatsigėrus, gali pradėti svaigti galva, mirgėti akyse. Kai karšta ir gausiai prakaituojame, geriausiai gerti dažnai ir po nedaug - 0,5-1 stiklinę", - pataria Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Klaipėdos rajono filialo sveikatos edukologė Neringa Stuopelienė.
Tad ko geriausiai būtų įsipilti į tą stiklinę? Edukologės nuomone, geriausiai atgaivina šalta arbatžolių arbata su citrina ir ledo gabaliuku. Mat mūsų organizmui pats naudingiausias vanduo yra tirpstančio ledo, kurio molekulės biologiškai aktyvios ir pagerina daugelį organizmo fiziologinių procesų. Daug kas mėgsta energinius gėrimus, nors jie skirti ne troškuliui malšinti, o tonizuoti. Mat jų pagrindinės sudedamosios dalys yra kofeinas ir taurinas. Apie kofeino poveikį kavos mėgėjai gerai išmano. Taurinas - tai aminorūgštis, taip pat suteikianti žvalumo, gerinanti nuotaiką. Neįrodyta, kad jis būtų žalingas organizmui. 100 ml energinio gėrimo - 40-45 kcal, dažname yra C ir B grupės vitaminų.
Geras energijos šaltinis ir sultys bei nektarai (skiestos ir saldintos sultys su minkštimu). Šviežios, ką tik išspaustos, nekaitintos vaisių ar daržovių sultys - neabejotinai naudingas produktas. Jos ne tik aprūpina organizmą naudingais mikroelementais ir vitaminais, bet ir šalina kenksmingas medžiagas, saugo nuo ligų ir infekcijų.
Parduodamų pakeliuose pasterizuotų sulčių maistinė vertė gerokai mažesnė. Sultys gana kaloringos, todėl neturėtų tapti kasdieniu vandens pakaitalu. Kaloringiausios yra vynuogių sultys (100 g - 65 kcal), mažiausiai kaloringos - greipfrutų (100 g- 42 kcal), iš daržovių - pomidorų (100 g - 14 kcal). Arbata- tai mėgstamiausias Rytų kraštų gėrimas. Ji (ypač žalioji) puikiai malšina troškulį, tonizuoja, todėl populiari karšto klimato juostose. Tačiau pasak edukologės N. Stuopelienės, arbatą kaip ir kavą reikėtų gerti saikingai - ne daugiau 2-3 puodelių per dieną. Rytiečiai pasigardžiuodami geria arbatą, o lietuvaičiams karštą dieną norisi alaus.
"Kad alus puikiai malšina troškulį, gali pasirodyti tik po pirmųjų gurkšnių. Alus - alkoholinis gėrimas, o tokie gėrimai turi savybę sutraukti skysčius, todėl neužilgo vėl norisi gerti. Tad alus visai netinka troškuliui malšinti",- teigia sveikatos edukologė.

Mineralinis geriau už limonadą

Parduotuvėse gausybė įvairiausių vaisvandenių. Jie pigūs, todėl noriai perkami. Vakarų Europos šalyse tokių vaisvandenių "mada" jau praeina, vakariečiai labiau linkę troškulį malšinti mineraliniu vandeniu. "Vaisvandenių pirmtakas buvo limonadas, į kurį būdavo spaudžiamos citrinų sultys, beriamas natūralus cukrus. Dabar gamintojams tai per brangu, todėl vietoj šių komponentų atsirado sintetiniai vaisių skonio koncentratai (būna išimčių), dirbtiniai saldikliai. Jie organizmui nenaudingi. Gėrimų su saldikliais turėtų vengti vaikai iki 5 metų ir nėščios moterys", - pataria edukologė N. Stuopelienė.
Karštą dieną puikiai atgaivina nedidelės mineralizacijos vandens stiklinė. Pagal gamybos būdą yra natūralus ir dirbtinai mineralizuotas vanduo. Natūralus - tai giluminių požeminių telkinių vanduo, prisotintas ištirpusių mineralinių druskų. Tai nuostabus pačios gamtos kūrinys, kurį išgaunanat griežtai laikomasi tam tikrų technologijų, kad vandens sudėtis nebūtų pažeista išorinių veiksnių.
Lietuvoje natūralus mineralinis vanduo gaunamas iš 7 veikiančių gręžinių, kurie yra Druskininkuose, Birštone, Telšiuose, Marijampolės ir Vilniaus rajonuose. Mineralinis vanduo, prisotintas angliarūgšte, atrodo skanesnis, nes labiau išryškina skonį. Tačiau didesnė burbuliukų koncentracija dirgina skrandžio bei žarnyno gleivines. Todėl sveikiau gerti negazuotą vandenį.

Šaltinis - ne stebuklas

Nemažai žmonių beveik išvis neperka jokių gaivinančių gėrimų parduotuvėse, o vežasi iš įvairių šaltinių, tikėdami, kad švaresnio vandens negu šaltinio nebūna. Antai kiekvieną rytą Gargždų senajame parke prie jau tris dešimtmečius veikiančio šaltinio rikiuojasi eilutė. Atvažiuojama čia net su automobiliais, kurių bagažinės grūste prigrūstos plastmasinių "bambalių". Gargždų šaltinėlis apipintas įvairiais gandais ir legendomis. Vieni kalba, jog esą šaltinio vanduo turi gydomųjų savybių, jog juo laistomi augalai puikiai auga. Kiti mano, kad toks vanduo negali būti švarus, nes yra pakalnėj ir tekėdamas surenka visus nešvarumus.
Tiesa yra tai, kad šaltinio vanduo, trykštantis iš gelmių, yra labai gaivinantis ir gero skonio. Tačiau specialistai tokį Gargždų šaltinėlio populiarumą vertina skeptiškai. "Jokių stebuklų tas vanduo nedaro. Esame atlikę jo tyrimus ir tai tikrai švarus, geras vanduo. Tačiau dideliais kiekiais nešdami šį vandenį į namus, daugelis nepagalvoja, jog tokio vandens ilgai laikyti negalima, nes greitai prasideda rūgimo procesas. Be to, reikia naudotis itin švariais indais, nes priešingu atveju galima pasigauti kokią nors infekciją", - sakė edukologė N. Stuopelienė.

Beje, gargždiškiai gali džiaugtis itin geros kokybės vandentiekio vandeniu. Miestui vanduo tiekiamas iš 6 gręžinių, kurių gylis - 140 metrų. Vanduo skaidrus, bekvapis, minkštas. Jis toks švarus, kad nereikia papildomai valyti. AB "Klaipėdos vandenys" duomenimis, lyginant su Klaipėdos ir Neringos miestais, Gargždų vanduo pagal ES higienos normas atitinka labai geros kokybės reikalavimus. Vandens kokybė nuolat tikrinama - kas savaitę atliekami laboratoriniai tyrimai.

Šulinių vanduo dažnai užterštas

Pasak sveikatos edukologės N. Stuopelienės, Klaipėdos rajone esančių šulinių vanduo gerokai užterštas. Štai Gargžduose net 60 proc., o rajone - 40 proc. patikrintų šulinių vanduo buvo mikrobiologiškai užterštas ir turėjo toksinių medžiagų. "Teršalai į šulinius patenka iš dirvožemio, prisotinto organinėmis ir neorganinėmis azotinėmis trąšomis, mėšlu bei srutomis, iš lauko tualetų, buitinių atliekų duobių ir pan. Dažniausiai pasitaikančios toksinės medžiagos yra nitratai ir nitritai. Toks vanduo ypač pavojingas naujagimiams bei vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.
Lietuvoje yra buvę atvejų, kuomet dėl toksinių medžiagų organizme išsivysčius deguonies badui, kūdikių nebepavyko išgelbėti nuo mirties", - sakė N. Stuopelienė. Apsaugant save ir šeimos narių sveikatą, geriausia šulinių vandenį chemiškai ir mikrobiologiškai išsitirti visuomenės sveikatos centruose. Tai kainuoja tik keliasdešimt litų. Pasak N. Stuopelienės, Klaipėdos VSC rajono filialas kartu su rajono Savivaldybe ir rėmėjų - UAB "Minijos nafta" - pagalba šiemet nemokamai patikrins visų rajono šeimų, auginančių neįgalius vaikus, šulinių vandens kokybę. Pastaruoju metu rajono gyventojai vis aktyviau domisi, kaip valyti, dezinfekuoti šulinius. Vis dažniau pasitaiko kooperacijos atvejų, kuomet turėdami prie gyvenamųjų namų ar soduose mažesnius žemės sklypus, žmonės įsirengia ne šulinius, o bendrą artezinį gręžinį. Taip ir patogiau, ir gera vandens kokybė garantuota.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder