Pernai ir pirmą šių metų ketvirtį VMVT patikrino visas 60 šakočius kepančių įmonių. VMVT Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Vidos Jarošienės teigimu, patikrinimų metu dažniausiai pasitaikę pažeidimai buvo netinkamai prižiūrimos gamybinės patalpos, neužtikrinta gamybos įrenginių ir inventoriaus priežiūra, tvarkos ir švaros trūkumas, higienos reikalavimų nesilaikymas, ženklinimo pažeidimai.
"Šakočiai laikomi saugiais saldumynais, nes gamintojai dažniausiai naudoja natūralius dažiklius - raudonąjį palmių aliejų ir beta karotiną, kurie gaminiams suteikia ryškesnę geltoną spalvą. Be abejonės, šių pyragų gamyboje gali būti naudojami ir maisto dažikliai - oranžinis geltonasis (E 110) ar chinolino geltonasis (E 104), tačiau apie juos ženklinimo etiketėse privalo būti nurodyta", - sakė V. Jarošienė.
Pasak specialistės, Lietuvoje šiuos tradicinius gardėsius kepa apie 60 duonos, pyrago ir miltinės konditerijos gamybos įmonių, iš jų 20 nedidelių kepyklėlių specializuojasi vien šakočių gamyboje. Šios įmonės priskiriamos mažos rizikos įmonių grupei, jos tikrinamos kartą per metus. Dėl nekokybiškų šių saldumynų vartojimo, apsinuodijimų ar kitų sveikatos sutrikimų atvejų mūsų šalyje neužregistruota.
Istorijos šaltinių teigimu, Europoje apie šakočių kepimą buvo žinoma jau XV amžiuje. Juos kepdavo vienuoliai, bet receptai buvo laikomi didelėje paslaptyje. Lietuvoje šie gaminiai pradėti kepti XX a. pradžioje. Jų kepimo pradininkais mūsų šalyje taip pat buvo vienuoliai, bet po kiek laiko gaminys paplito ir yra sėkmingai kepamas iki šių dienų. Spėjama, kad gali būti priskaičiuojama apie 60 rūšių šakočių receptūrų.
Šie pyragai kambario temperatūroje gali būti laikomi iki 2 mėnesių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą