Mokslininkai ištyrė 113 457 ketvirtos klasės mokinių duomenis (nuo 1994 iki 2000 metų), tyrimo metu mokiniai stebėti dvejus metus. Analizuota pusryčių apimtis ir jų vieta, taip pat tiriamiesiems reguliariai buvo matuojamas kūno masės indeksas. Tyrimo pradžioje 85,3 proc. vaikų pusryčiavo namie, 9,4 proc. pusryčiavo ne namie (mokykloje arba pakeliui į mokyklą), o 5,2 proc. visai nevalgė pusryčių.
Labiausiai stebėjimo metu kūno masės indeksas padidėjo vaikams, kurie pusryčiavo ne namie, kiek mažesnis padidėjimas stebėtas visai nevalgantiems pusryčių, o mažiausiai KMI pakito pusryčius valgant namie.
Gydytoja dietologė Žana Antonova „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, jog pusryčių naudą namuose yra įrodęs ne vienas tyrimas.
„Pusryčiai yra būtini kiekvienam žmogui, ypač vaikams. Tų vaikų, kurie pusryčiauja, intelektas yra netgi aukštesnis, jie gali geriau susikoncentruoti, geriau mokosi. Pusryčiaujančiųjų yra geresnė medžiagų apykaita. Tiesa, tai dar priklauso nuo to, kas valgoma. Rekomenduojama valgyti maistą, kuris turi sudėtinių, t. y. lėtai pasisavinamų anliavandenių, – košes, sausus pusryčius. O tie, kurie nevalgo pusryčių, dažniausiai vakare persivalgo. Maistas turi būti paskirstytas per visą dieną, kad palaikytų tolygų gliukozės koncentraciją kraujuje“, – pasakojo Ž. Antonova.
Mokykloje arba pakeliui į mokyklą vaikas dažniausiai valgo kavinėse, renkasi patogiausią – greitąjį maistą. O tai jau galimybė gauti daugiau sočiųjų riebalų, kurių didesnis keikis sąlygoja riebalų kaupimąsi. Todėl šių vaikų KMI padidėjo daugiausiai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą