Apendikso ir tonzilių pašalinimas vaikystėje didina infarkto riziką vyresniame amžiuje

Apendikso ir tonzilių pašalinimas vaikystėje didina infarkto riziką vyresniame amžiuje

Manoma, kad aterosklerozė, dėl kurios siaurėja organizmo kraujagyslės, yra uždegiminis procesas. Širdies arterijų susiaurėjimas gali sukelti infarktą.

Švedų tyrimų duomenys parodė, kad tonzilių ar apendikso pašalinimas vaikystėje didina infarkto riziką suaugusiam žmogui. Kadangi aterosklerozė yra uždegiminis procesas, tai netekus šių organų yra susilpninamos organizmo gynybinės reakcijos. Ir tonzilės, ir apendiksas yra limfoidiniai organai, dalyvaujantys imuninėje sistemoje. Imuninė sistema dalyvauja uždegiminėse reakcijose, todėl pašalinus tonziles ar apendiksą sumažėja organizmo pajėgumai gaminti imunoglobulinus.

Švedai apibendrino populiacijos, kuri gimusi 1955 - 1970 metais, duomenis. Tiriamųjų duomenys buvo paimti iš TWELVE registro, kuris apima 12 švedų nacionalinių ir administracinių registrų.

Pacientai, kurie patyrė miokardo infarktą, buvo lyginami su tais, kuriems praeityje nebuvo atlikta apendektomija ar tonzilektomija.

Tyrimo išvadose teigiama, kad jei apendektomija atlikta iki 20 metų, tuomet rizika patirti miokardo infarktą iki 40 metų išauga 1,33 karto; jei tonzilektomija - 1,44 karto.

Autoriai taip pat pažymi, jog šių duomenų negalima ekstrapoliuoti vyresniems žmonėms, nes jie nebuvo įtraukti į šį tyrimą.

Neoperuosi - pasmerksi mirčiai

Klaipėdos universitetinės ligoninės Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Algirdas Šlepavičius panašias apžvalgines studijas sako vertinąs skeptiškai, nes jos neturi mokslinės reikšmės ir yra labai netikslios.

"Norint pasakyti, ar atlikus apendektomiją po daugelio metų bus kitų ligų, sergančius ūminiu apendicitu reikėtų sugrupuoti į dvi dalis. Vienai grupei, sergančiai ūminiu apendicitu, apendektomija būtų daroma, kitai - ne. Toje grupėje, kurioje operacija nebūtų daroma, pusė gal išmirtų Bet tokį tyrimą bet koks bioetikos komitetas uždraustų daryti“, – ironizavo daktaras.

Jis informavo, jog apendicitas –  tai ūmus apendikso, rudimentinės kirmėlinės ataugos, uždegimas. Jei neatliksi apendektomijos,  per 12-16 val. apendiksas prakiurs ir  išmatos ims bėgti į pilvą. Tokiu atveju  žmogus gali mirti.
O gal apendicito galima išvengti? Dr. A. Šlepavičius patikino, jog tai  nuo žmogaus pastangų nepriklauso.

Kiekvienas atvejis vertintinas individualiai

Vaikų ligų ir vaikų plaučių ligų gydytoja Indrė Būtienė informavo, jog gomurio tonzilės – anatominis darinys, kurį  turi kiekvienas žmogus. Tonzilės yra tarsi barjeras, sulaikantis su įkvepiamu oru patenkančią infekciją.

„Pastaruoju metu į tonzilių šalinimą žiūrima vis konservatyviau, bandoma infekciją tonzilėse sunaikinti įvairiais kitais būdais. Kiekvieną ligonį reikia apžiūrėti ir vertinti labai individualiai. Tačiau būna atvejų, kada tonziles tenka šalinti be jokių abejonių. Kiekviena operacija yra daroma tada, kai jos efektyvumas duos daugiau naudos nei žalos. Vienas iš svarbiausių kriterijų, lemiančių gydymo būdą, yra sirgimo angina dažnumas. Jei per metus pūlinga angina su visais būdingais simptomais vargina ne mažiau kaip du tris kartus, tonziles šalinti reikėtų, nes jos jau neatlieka jokios apsauginės funkcijos, o palaiko žmogaus organizme lėtinę infekciją. Tuomet organizmo imuninės ląstelės nuolat gamina antikūnus. Kai kurių inkstų gleivinės, širdies raumens segmentinės dalys primena bakterijų išskiriamus toksinus, todėl, esant aukštam antikūnų titrui kraujuje, antikūnai, kurie gaminami bakterijoms įveikti, pradeda ardyti ir itin jautrų širdies, inkstų, sąnarių audinį. Taip prasideda lėtinės, neretai ir sunkiai gydomos ligos, kurios, dažnai prasidėjusios vaikystėje, kartais tęsiasi metų metus, tokios kaip reumatas“, – informavo I. Būtienė.

Gydytojai otorinolaringologai, paskirdami chirurginį gomurio tonzilių šalinimą, vadovaujasi tarptautinėmis rekomendacijomis, kurios yra pagrįstos moksliniais, patikimais tyrimais.

„Pastaruoju metu parodymai chirurginiam gydymui yra sumažinti, bet tai nereiškia, kad tonzilių šalinti nebereikia, kaip mano kai kurie pacientai. Kiekvienas vaikas yra individualus, turintis skirtingą gyvenimo ir ligos istoriją, todėl dėl chirurginio gydymo sprendžiama tinkamai apklausus, apžiūrėjus ir ištyrus pacientą, – sakė gydytoja. – Beje, tonzilių chirurginis gydymas gal būti kartais paskirtas, net jei vaikas anginomis ir neserga, t. y. dėl kvėpavimo takų obstrukcijos, pasireiškiančios triukšmingu alsavimu, knarkimu, kvėpavimo sustojimo epizodais miego metu, netaisyklingo sąkandžio formavimosi dėl labai padidėjusių tonzilių.“

Šaltinis: Janszky I, et al „Childhood appendectomy, tonsillectomy, and risk for premature acute myocardial infarction — a nationwide population-based cohort study“ Eur Heart J 2011; DOI: 10.1093/eurheartj/ehr137.
Indrė Būtienė. vlmedicina.lt redakcijos archyvo nuotr.

vlmedicina.lt

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder